„Istorijos…Istorijos…Istorijos… Tai mano gyvenimo džiaugsmas ir širdgėla, tai mano pasaulis. Mano gyvenimas. Mano istorijos…“- Radvilė.
Jaunas žmogus yra kupinas emocijų, jausmų. Nesvarbu, ar tai pyktis, liūdesys, džiaugsmas ar meilė, jausmai sukuria pačias gražiausias ir tikriausias istorijas. Netikėtai kilusi mintis, ją įamžinus, gali virsti istorija, kuri gali būti išjausta ir interpretuota skirtingai.
Minčių dienoraščiu, kuriame gali rašyti kiekvienas, yra tapusi mokyklos bibliotekos siena. Ant sienos savo mintis, patirtis, jausmus pradėjo lieti viena gimnazijos mokinių, kiekvieną dieną priklijuodama po spalvotą lapelį. Laikui bėgant lapelių ėmė daugėti, siena užsipildė eilėraščiais, piešiniais, palinkėjimais, virto mokinių minčių lietumi.
„Sakyčiau, mane labai žavi kaip tas lapelių debesis plečiasi po truputį. Viskas prasidėjo nuo vienos sienos palei langą, o dabar, it koks rūkas palei pievą, visos tos mintys ir piešiniai baigia užpildyti ne tik visą likusią sieną, bet atsiranda ir ant langų stiklų, kur nors slapta priklijuoti tarp lentynų, puodelių ir kitų įdomių kertelių. Jautiesi labai savas, o ta lapelių siena tampa nuostabia erdve pasisemti įkvėpimo ar pasidalinti bet kuo, kas tuo metu ateina į galvą.“ – Ugnė.
Gimnazijoje yra mokinių, kurie rečiau apsilanko bibliotekoje, tad užsukti, prisidėti prie dienoraščio kūrimo ir paskaityti draugų minčių kviečiame visus. Lapelis gali būti dienos nuotaikos atspindys, juokelis, sukurta ar patikusi mintis, anoniminė žinutė. Kūrybai ribų nėra.
Vanesa Bedrovaitė IIId
Šaltinis: Nyksciai
