2024-02-21
Šiandien, vasario 21 d., Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos iniciatyvai skirti papildomus 100 tūkst. eurų karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui tiriančiam Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT), kuris pagal Lietuvos pareiškimą 2022 m. kovo 1 d. pradėjo tyrimą dėl situacijos Ukrainoje. Tai jau trečias papildomas finansinis įnašas, skirtas stiprinti teismo operatyvinius pajėgumus. 2022 ir 2023 metais Lietuva viso skyrė šio teismo prokuroro ofisui papildomus 200 tūkst. Eur.
Artėjant prie antrųjų karinės agresijos Ukrainoje metinių, TBT toliau aktyviai veikia visų karinių veiksmų kontekste. Renkami įrodymai ir liudytojų parodymai karo vietovėse, siunčiamos mobilios tyrimų grupes į karo zonas, įsteigtas nuolatinis teismo operatyvinis centras Kijeve. Taip pat auga poreikis skirti neatidėliotiną liudytojų apsaugą, pagal poreikį užtikrinti jų perkėlimą.
Teisingumo ministrės E. Dobrowolskos teigimu Ukrainai, kartu su ginklais ir humanitarine pagalba svarbu padėti užtikrinti ir tai, kad teisingumas triumfuotų prieš nebaudžiamumą, o atsakingi už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui būtų nustatyti nelaukiant karo pabaigos.
„Lietuva toliau aktyviai prisideda prie teisingumo įtvirtinimo Ukrainoje procesų. Pasaulio valstybių vienybė ir nuolatinė parama Tarptautiniam baudžiamajam teismui leidžia greitai vykdyti pradėtą tyrimą. Dėl to jau 2023 m. balandį buvo išduoti pirmieji arešto orderiai, įskaitant ir V. Putinui. Tai yra precedento neturintis atvejis, kai šis teismas vos per metus laiko ir tebevykstančio karo sąlygomis atvedė tyrimą iki arešto orderių aukščiausiems šalies agresoriaus pareigūnams. Tačiau siaubingi karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui tęsiasi, tad privalo tęstis ir TBT prokuroro tyrimas“,– teigė Ewelina Dobrowolska.
Teisingumo ministrė pabrėžė, kad papildomi finansiniai ištekliai yra taip pat būtini stiprinant Tarptautinio baudžiamojo teismo saugumą ir atsparumą kibernetinėms atakoms. Tarptautinis baudžiamasis teismas šių metų pradžioje įsteigė naują fondą, skirtą saugumo priemonėms ir atsparumui kibernetinėms atakoms didinti.
„Lietuva puikiai supranta ir iš savo patirties žino kokiais metodais veikia rusijos tarnybos. Žinome, kad rusija ketina persekioti Tarptautinio baudžiamojo teismo teisėjus ir personalą, kurie atlieka tyrimą dėl nusikaltimų Ukrainoje. Taip pat praeitų metų pabaigoje tapo žinoma, jog prieš teismą buvo nukreiptos kibernetinės atakos, kuriomis buvo siekiama diskredituoti šį teismą ir ypač jo atliekamą tyrimą dėl situacijos Ukrainoje. Teismo atliekamų tyrimų ir bylų sėkmė absoliučiai priklauso nuo įrodymų vientisumo ir liudytojų duomenų apsaugos užtikrinimo. Nauja teismo iniciatyva stiprinti saugumo ir atsparumo priemones yra labai svarbi.“
Teisingumo ministerija primena, kad Lietuva buvo pirmoji pasaulio valstybė, kuri kreipėsi į TBT prokurorą ir inicijavo „Hagos procesą“ pagal Romos statutą. Prie šios iniciatyvos prisijungė dar 43 Europos ir pasaulio valstybės. Tai pirmas kartas, kai tiek valstybių reikalauja rusijos režimo atsakomybės už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.
