Seimas po pateikimo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma baudas diferencijuoti pagal pažeidimo mastą, daromą neigiamą poveikį aplinkai, griežtinti baudas fiziniams asmenims ir nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims už pažeidimus gyvosios gamtos srityje, ūkinės ir kitos veiklos vykdymą nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų.
Taip pat po pateikimo pritarta pasiūlymui nustatyti griežtesnes baudas už pakartotinai padarytus nusižengimus, o siekiant stiprinti atgrasomąjį poveikį juridinių asmenų atžvilgiu, numatomos ne tik baudos, bet ir neteisėtai įgyto turto, pažeidimo padarymo įrankio ar gautų pajamų konfiskavimas.
Pavyzdžiui, sugriežtinus juridinių asmenų atsakomybę už nelegalų atliekų vežimą, išmetimą į aplinką – atsirastų galimybės konfiskuoti pažeidimo metu naudotas transporto ir kitas priemones ne tik iš fizinių asmenų, kaip yra dabar, bet ir iš juridinių asmenų.
Įgyvendinant 2024 m. vasario 7 d. priimtą ES Reglamentą planuojama didinti baudas už neteisėtą fluorintų dujų įvežimą, naudojimą ar netinkamą užpildytos fluorintomis dujomis įrangos (vėsinimo, užšaldymo prietaisai, oro kondicionavimo, gaisro gesinimo, elektros skirstymo įrenginiai) eksploatavimą.
Numatyta skirti baudas nesilaikantiems transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto reikalavimų, už tai iki šiol atsakomybė nebuvo numatyta.
Siūloma diferencijuoti baudas už veiklos vykdymą neatlikus poveikio aplinkai vertinimo, negavus aplinkosauginio leidimo ar neįregistravus organinius tirpiklius naudojančio įrenginio, jei tai privaloma padaryti.
Dar vienas svarbus pakeitimas – ketinama griežtinti atsakomybę už prievolės atkurti mišką nevykdymą, nes atsiranda vis daugiau pažeidimų, susijusių su šio reikalavimo nesilaikymu dėl pernelyg mažų baudų palyginus su miško atkūrimo sąnaudomis. Taip pat už medienos ištraukimą draudžiamu metu, neatitinkančių tikrovės duomenų pateikimą leidimui kirsti mišką gauti taikant baudas ir konfiskuojant nusižengimo padarymo įrankius, priemones ar gautas pajamas.
Baudas už saugomų rūšių laukinių gyvūnų žalojimą, naikinimą, jų paėmimą iš natūralios aplinkos ar kitokį neteisėtą šių gyvūnų ar gaminių iš jų įgijimą, taip pat prekybą laukiniais gyvūnais ar jų dalimis siūloma didinti nuo 1,5 iki 10 kartų priklausomai nuo pažeidimo masto ir daromos žalos aplinkai.
Norint sumažinti atvejų, kai laukiniai gyvūnai įsigyjami, laikomi, jais prekiaujama neteisėtai, siūloma už šias veikas griežtinti atsakomybę, susiejant ją su patiriamomis valstybės išlaidomis konfiskuotų gyvūnų priežiūrai ir laikymui bei prekiautojų gaunamomis iš nelegalios prekybos pajamomis.
Dabar asmuo už netinkamą ar neteisėtą gyvūno laikymą turi sumokėti simbolinę baudą nuo 30 iki 300 eurų, o, pavyzdžiui, konfiskuoto tigro išlaikymas kainuoja tūkstančius eurų –voljero įrengimas, pašarai, gydymas, priežiūra ir pan. Tokia maža bauda pažeidėjų neatgraso, todėl siūloma apatinę jos ribą didinti 2,6 karto, viršutinę – 6,6 karto (nuo 80 iki 2 tūkst. eurų).
Šiuo metu juridiniams asmenims, kurie neteisėtai laiko laukinius gyvūnus, atsakomybė už tai teisės aktuose nenustatyta, ir jie lieka nenubausti. Todėl siūloma sudaryti galimybę už šiuos pažeidimus taikyti baudas ir konfiskuoti neteisėtai ar netinkamomis sąlygomis laikomus gyvūnus.
Numatoma didinti baudas ir už invazinių rūšių naudojimą, platinimą arba jei kovai su jomis netaikomos nustatytos priemonės arba jos taikomos netinkamai. Dėl silpno atgrasomojo poveikio šios rūšys toliau platinamos ir padaro didžiulę žalą gamtai, žemės ūkiui, jų naikinimas brangiai kainuoja. Pavyzdžiui, Sosnovskio barščio naikinimui kasmet prireikia ne vieno milijono eurų valstybės biudžeto lėšų, prie jo naikinimo finansavimo prisideda ir savivaldybės.
Kitas aktualus pokytis – nustatyti juridiniams asmenims atsakomybę už želdynų ir želdinių žalojimą, neteisėtą jų šalinimą. Ši problema išlieka opi, ypač miestuose, kai su želdinių ir želdynų šalinimu ar sunaikinimu susijusius pažeidimus padaro statybų bendrovės. Dabar atsakomybė už želdynų sunaikinimą ar pašalinimą numatyta tik fiziniams asmenims.
Įstatymų projektais siūloma nustatyti baudas už nelegalių požeminio vandens gręžinių, kuriems įteisinti skirtas terminas baigiasi 2025 m. balandžio 30 d., naudojimą tikintis paskatinti juos įteisinti arba nenaudojamus gręžinius tamponuoti apsaugant vandens išteklius nuo galimo užteršimo.
Atsakomybę už mėšlo tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą ketinama nustatyti ir fiziniams asmenims, dabar ji nustatyta tik juridiniams asmenims.
Tikimasi, kad baudų peržiūrėjimas ar nustatymas už veikas, už kurias jos dabar netaikomos, asmenų, kuriems jos gali būti skiriamos, rato išplėtimas, juridinių asmenų neteisėtai įgyto turto, pažeidimo padarymo įrankio ar gautų pajamų konfiskavimas leis sumažinti nusižengimų skaičių ir įgyvendinti nacionalinius bei tarptautinius tikslus bioįvairovės, atliekų tvarkymo, miškų atkūrimo, vandens ir oro taršos mažinimo srityse.
Nustatant baudų dydžius buvo išanalizuoti ir palyginti kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos ir Lenkijos – baudų dydžiai už panašaus pobūdžio pažeidimus.
