Idėja mūsų krašto nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose įkurti gamtos mokyklas atėjo iš Europos Sąjungoje veikiančių panašių gamtos mokyklų. Vokietijoje, Suomijoje, kitos šalyse moksleiviai gamtos mokyklose turi ne tik gamtos, bet ir integruotas pamokas, čia lankosi šeimos su vaikais, senjorai.
Šiais metais, minint Lietuvos įstojimo į ES 20-metį, mūsų saugomų teritorijų gamtos mokyklose parengta 20 įdomių žaliųjų edukacijų. Jų metu bus galima susipažinti su retais ir saugomais paukščiais, sužinoti – kur gimsta upės, ką mėgsta miegapelės, pasidomėti miško ekosistema, apsilankyti prie bebro namų ir patirti daug naujų atradimų gamtoje.
Lietuvos saugomose teritorijose veikia devynios gamtos mokyklos: Aukštaitijos, Dzūkijos ir Kuršių nerijos nacionaliniuose parkuose, Sirvėtos, Kauno marių, Kurtuvėnų, Varnių ir Žagarės regioniniuose parkuose bei Žuvinto biosferos rezervate.
Gamtos mokyklose mokytojai su mokinių grupėmis gali užsisakyti įvairias edukacines programas, kurių metu saugomų teritorijų specialistai moko elgtis gamtoje atsakingai, padeda formuoti palankų požiūrį į saugomas teritorijas ir gamtosaugos svarbą, ekosistemų procesų suvokimą ir supratimą, ką ir kodėl gamtoje būtina saugoti. Čia galima atvažiuoti su nakvyne ir užsisakyti kelias žaliąsias pamokas.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos iniciatyva „20 žaliųjų edukacijų saugomų teritorijų gamtos mokyklose”, kviečiant šiais metais dalyvauti 20-yje gamtosauginių pamokų, prasideda nuo balandžio pradžios ir vyks iki metų pabaigos.
Moksleivių klasės arba šeimos su vaikais kviečiamos pasirinktinai dalyvauti 20 žaliųjų edukacijų saugomų teritorijų gamtos mokyklose. Užsisakę 3 (ar daugiau) žalias edukacijas saugomų teritorijų gamtos mokyklose, gauna galimybę nemokamai apsilankyti Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre Vilniuje. O jeigu įdomiai paviešins savo įspūdžius iš minėtų žalių pamokų socialiniuose tinkluose ir atsiųs nuorodas gamtos mokyklos specialistams, gaus dovanų knygą apie saugomas teritorijas.
Dalyvauti iniciatyvoje „20 žaliųjų edukacijų saugomų teritorijų gamtos mokyklose” verta, nes žalios pamokos ne tik suteiks naujų žinių apie nacionalinių ir regioninių parkų vertybes, bet ir leis pažinti gamtą per pojūčius – užuodžiant ir besiklausant, braidant per pelkes ir naktinėjant.
20 ŽALIŲJŲ EDUKACIJŲ SAUGOMŲ TERITORIJŲ GAMTOS MOKYKLOSE
Aukštaitijos nacionalinio parko gamtos mokykloje
1. Gamtos pėdsakais. Orientacinis žaidimas-pamoka vyksta Meironių pažintiniame take.
2. Iš kur, iš kur tos spalvos. Sužinoma, kas augalų lapus nudažo žalia spalva o žiedams ir vaisiams dovanoja daug spalvų.
3. Paukštis Rytų Aukštaitijos tautosakoje ir folklore. Sužinoma, kokie paukščiai peri Aukštaitijos nacionalinio parko pievose ir miškuose, kokius paukščių balsus dažniausiai girdėdavo ir pamėgdžiodavo piemenukai.
Dzūkijos nacionalinio parko gamtos mokykloje
4. Upės ir šaltiniai. Pamokos metu vykstama prie upių ir šaltinių, matuojamas upelių debitas.
5. Visada žalia pušis. Pamokos metu sužinoma, kodėl Dzūkijoje vyrauja pušynai, tiriami kankorėžiai, pušų sėklos.
Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtos mokykloje
6. Vandenų pasaulis. Kuršių nerijos krantus skalauja Baltijos jūra ir Kuršių marios. O ar žinote, kokie pagrindiniai šių vandens telkinių skirtumai? Kviečiame keliauti kartu ir tapti tyrėjais.
7. Kuršių nerijos kopos. Tad „pasinerkime“ į paslaptingą kopų pasaulį ir sužinokime, kaip ir kada jos formavosi, kaip jos kinta laike.
Kauno marių regioninio parko gamtos mokykloje
8. Pajausk saugomą Kauno marių gamtą. Visiems bus įdomu ir naudinga gamtą patirti 5 pojūčiais.
9. Išgelbėk didžiąją miegapelę. Mokomasi pažinti miško biologinę įvairovę, ieškant vaistų susirgusiai miegapelei – Kauno marių regioninio parko simboliui.
10. Kur gimsta stalaktitai. Sužinosite, kaip susidarė Nemuno ir kitų upių slėniai, kaip susidarė Kauno marios. Susipažįstama su nuosėdinėmis uolienomis, reljefo formomis.
Kurtuvėnų regioninio parko gamtos mokykloje
11. Ženklai gamtoje. Jautmalkės gamtos mokyklos teritorijoje susipažįstama su aptinkamais augalais ir gyvūnais, pastebėtais organizmais.
12. Pasaulio šalių kryptys arba kompasas. Mokomasi nustatyti kryptis pagal Saulę, pagal apsamanojusius kamienus ir pan.
13. Miško ekosistema. Keliaujant pažintiniu lankytojai skatinami stebėti aplinką, klausytis garsų, pastebėti gyvūnų veiklos žymes, tyrinėti skruzdėlynus, ieškoti augalų, gyvūnų.
Sirvėtos regioninio parko gamtos mokykloje
14. Kukutis – lyg margaspalvis drugys. Supažindinama su Sirvėtos regioninio parko simboliu tapusiu paukščiu. Jo margumas atspindi išskirtinę šios saugomos teritorijos gamtos įvairovę.
15. Vingiuotais takais po kalvotąjį Sirvėtos regioninį parką. Pažintis su Sirvėtos regioniniu parku, tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur iš debesies nukritę du lietaus lašai keliauja į skirtingas upes: vienas nukeliauja į Dauguvą, o kitas – į Nemuną.
Varnių regioninio parko gamtos mokykloje
16. Geometrijos pamoka gamtoje. Kaip nustatyti medžio aukštį? Pagrindines geometrines figūras konstruosime iš gamtoje rastų medžiagų.
17. Kelionė į bebro namus. Keliausime pas bebrą į svečius, pažinsime didžiausius Lietuvos vandens žinduolius. Žygiuosime per klampią pelkę, pakeliui stebėsime, kas aplinkui auga.
Žagarės regioninio parko gamtos mokykloje
18. Senojo parko dėlionė. Keliausime po šimtmetį skaičiuojantį Žagarės dvaro parką. Susipažinsime su augalais, sužinosite – kuo vienas augalas skiriasi nuo kito.
19. Gamtos seklys pelkėje. Susipažinsime su trijų tipų pelkėmis, kokia augalijos ir gyvūnijos įvairovė vyrauja pelkėje.
Žuvinto biosferos rezervato gamtos mokykloje
20. Žuvintas – Lietuvos gulbių lopšys. Supažinsite su gulbėmis, jų rūšimis. Išmoksite vizualiai atskirti gulbę nebylę ir gulbę giesmininkę, klausysitės skirtingų paukščių rūšių garsų.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija
