Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo. Specialistai ragina atkreipti dėmesį, jog ilgą laiką kenčiamas skausmas daro neigiamą poveikį bendrai žmogaus savijautai, pavyzdžiui, sukelia nuovargį, lemia suprastėjusią miego kokybę ar net paskatina depresijos simptomų atsiradimą. Apie tai, kaip tinkamai kovoti su skausmu ir ką būtina žinoti apie vaistus nuo skausmo, pasakoja Vilniaus universiteto Vidaus ligų centro vadovas profesorius Virginijus Šapoka (pagrindinėje nuotraukoje) bei vaistininkas Domantas Paulauskas.
Kęsti skausmą – ne išeitis
Pasak D. Paulausko, žmonės į vaistininkus dėl įvairaus skausmo kreipiasi kasdien. Dažniausiai – dėl galvos ir dantų skausmo.
„Patiriant galvos skausmą sunku atlikti kasdienius darbus, todėl žmonės nėra linkę laukti kol skausmas praeis savaime ir nori ji greitai numalšinti. Danties skausmas būna ūmus ir sunkiai pakeliamas, dėl šios priežasties danties skausmo valdymas iki odontologo vizito taip pat yra dažnas“, – dalijasi vaistininkas D. Paulauskas.
Visgi, ekspertai pastebi, kad dalis žmonių renkasi skausmą kentėti ar ieškoti alternatyvių būdų jį numalšinti. Anot prof. Šapokos, pasitaiko net tokių atvejų, kai pacientai, kentėdami skausmą, kelia pavojų savo gyvybei.
„Apskritai skausmo nederėtų ignoruoti, nes tai – svarbūs signalai ankstyvai ligos diagnostikai. Svarbu suprasti, jog skausmas – tai signalas, kad kažkas organizme negerai. Todėl reikia būti dėmesingiems“, – pataria V. Šapoka.
Profesorius priduria, kad ilgai kenčiamas skausmas gali suintensyvėti, pereiti į lėtinį ar net neuropatinį skausmą, iššaukti daug papildomų veiksnių, kurie trikdo normalų gyvenimo ritmą.
Profesoriui pritaria ir D. Paulauskas: „Nors iš savo patirties galiu teigti, jog didžioji dalis žmonių nemėgsta kentėti skausmo ir supranta, jog vaistai, vartojami pagal taisykles, yra saugūs ir duoda daugiau naudos nei žalos, dalis pacientų yra linkę kentėti skausmą, mieliau renkasi naudoti liaudies priemones – užsidėti kopūsto lapą ant skaudančios vietos nei išgerti, jų manymu, „kenksmingos chemijos“.
Tai, kas padėjo kaimynui, nebūtinai padės jums
Profesorius V. Šapoka pažymi, kad žmonės skausmui malšinti dažnai renkasi paracetamolį – lengvai prieinamą, nereceptinį vaistą.
„Skausmo malšinimui jis yra tinkamas, bet svarbu profesionaliai įvertinti ne vien trumpalaikį, bet ir ilgalaikį poveikį. Nėra vaisto, kuris būtų idealus ir tik mažintų skausmą – kiekvienas nuskausminamasis veikia skausmą, bet ir veikia kažką papildomai, pavyzdžiui, sulaiko vandenį, didina arterinį kraujospūdį. Tad kiekvienu atveju reikėtų pasitarti su gydytojais, o ne aklai pirkti vaistus nuo skausmo. Tai, kas padėjo kaimynui, nebūtinai padės jums“, – teigia jis.
Nepaisant žmonių neapdairumo renkantis jiems asmeniškai tinkamus vaistus nuo skausmo, D. Paulauskas pastebi dar vieną problemą, susijusią su vaistų dozavimu.
„Dažnai vartojama arba per maža arba per didelė vaisto dozė. Pavyzdžiui, suaugęs žmogus išgeria vieną tabletę, t.y. minimalią dozę per dieną, ir vaistinėje skundžiasi, kad vis tiek jam skauda. Ir tai yra logiška, jam gali skaudėti, nes skausmui pilnai numalšinti kartais vaisto reikia išgerti daugiau. Kita daroma klaida – žmogus geria karštąjį gėrimą nuo peršalimo, kurio sudėtyje yra vaisto skausmui malšinti bei temperatūrai mažinti, ir to neįvertindamas dar išgeria tabletę nuo galvos skausmo. Geriant tokį vaistų derinį kelis kartus per dieną atsiranda perdozavimo rizika“, – įspėja D. Paulauskas.
Į ką svarbu atsižvelgti renkantis vaistus nuo skausmo?
Profesoriaus V. Šapokos teigimu, vaistų pasirinkimą lemia tai, koks skausmas jaučiamas – jei yra ūmus skausmas, pravers greito veikimo nuskausminamieji, jei lėtinis – būtina atkreipti dėmesį į galimus šalutinius jo poveikius, nes vaistą gali tekti vartoti labai ilgą laiką.
Tuo tarpu vaistininkas D. Paulauskas akcentuoja, kad vaisto veiksmingumą lemia kompleksinės priežastys – veikliosios medžiagos veikimo principas, greitis, trukmė bei paties paciento organizmo reakcija į vaistą. Tad jei vienas nuskausminamasis jūsų atveju nėra veiksmingas, reikėtų jį pakeisti kitos cheminės klasės vaistu nuo skausmo – kaip pacientai mėgsta sakyti, atrasti „savo vaistą“.
„Atkreipkite dėmesį ir į veikliosios medžiagos veikimo laiką. Pavyzdžiui, naproksenas išsiskiria ilga veikimo trukme, jis veikia apie 12 valandų. Pacientai tai vertina, nes vaistą užtenka vartoti du kartus per dieną – ryte ir vakare, o, pavyzdžiui, ibuprofeną ar deksketoprofeną skausmo atveju reikia vartoti tris kartus per dieną.“
Pasak profesoriaus V. Šapokos, Lietuvos rinka yra nedidelė, todėl kai kurie vaistai į ją patenka pavėluotai.
„Dėl šios priežasties ir tam tikri nuskausminamieji vaistai yra truputį užmirštami, neleidžiant susidaryti naujoms vartojimo tradicijoms. Jeigu pažvelgsime į JAV ar kitose Europos valstybėse dominuojančius vaistus, jų veikliąsias medžiagas, ten populiariausias pasirinkimas yra naproksenas. Tuo tarpu Lietuvoje didelė dalis pacientų renkasi diklofenaką, nors jis turi stiprų šalutinį poveikį ir sukelia tam tikras kardiovaskulinės sistemos problemas, pavyzdžiui, padidina širdies nepakankamumo riziką, – sako jis.
Jovilė Markovski
Šaltinis: Nyksciai
