Lietuvos žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus bei Japonijos valstybinis žemės ūkio ministras Nobuhide Takemura pasirašė Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimo žemės ūkio srityje memorandumą. Šiuo memorandumu gerinamos bendradarbiavimo sąlygos glaudesniam žemės ūkio ir maisto pramonės verslo, technologijų vystytojų ir kompetentingų institucijų vystymui.
Dvišaliu bendradarbiavimo memorandumu siekiama dalintis gerosiomis praktikomis ekologinio žemės ūkio, tvaraus ūkininkavimo, gamtosaugos, maisto saugos, klimato kaitos švelninimo, technologijų perdavimo ir dirvožemio gerinimo srityse, plėtoti prekybinius santykius. Pabrėžta universitetų, mokslo tyrėjų bendradarbiavimo stiprinimo svarba. Vieningai sutarta, kad žengiama į kur kas tvaresnį ir svarbesnį tarpusavio bendradarbiavimo lygmenį ir tikimasi dar didesnio progreso.
Viceministras V. Tomkus akcentavo Japonijos, kaip strateginės partnerės Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, svarbą.
„Lietuvos verslo atstovams ši šalis jau yra viena svarbiausių prioritetinių rinkų, o jos potencialas kiekvienais metais tik auga, ką parodo nuosekliai didėjančios prekybos apimtys. Lietuvos politinis vaidmuo ir pareiga tarptautiniu lygmeniu yra taip pat aiškūs – turime būti patikimi, globalūs partneriai žemės ūkio rinkoje ir plėtoti bendradarbiavimą su draugiškomis, demokratinėmis šalimis, gerbiančiomis tarptautinės taisykles ir normas, vertinančiomis pasitikėjimą. Japonijos vertybės puikiai atspindi mūsų interesus, todėl ir toliau sieksime stiprinti ryšį“, – sako viceministras.
Japonijos valstybinis žemės ūkio ministras Nobuhide Takemura sveikino Lietuvą su artėjančia Nepriklausomybės atkūrimo diena bei akcentavo šalių partnerystės stiprinimo svarbą. Jis džiaugėsi, kad dvišalė draugystė įgauna pagreitį bei teigė įžvelgiantis didelį potencialą bendradarbiaujant žemės ūkio ir maisto pramonės klausimais – ne tik plėtojant dvišalę prekybą, bet ir kituose sektoriuose.
Ministras N. Takemura jau aplankė Lietuvos įmonių stendą „Foodex Japan 2024“ parodoje ir labai gerai įvertino Lietuvos maisto produktų įvairovę ir kokybę. Jis akcentavo, kad Japonija siekia ženkliai išplėsti šalies maisto produktų eksportą, teiravosi, kaip tai sekasi daryti Lietuvai, kurios eksporto augimo rezultatai stabilūs ir geri.
Susitikime taip pat buvo aptartas Lietuvai svarbus klausimas dėl paukštienos eksporto atnaujinimo sąlygų ir kiaulienos eksporto leidimų į Japoniją įvertinimo galimybės. Sutarta, kad kompetentingos maisto ir veterinarijos institucijos ieškos bendrų sprendimų ir tęs bendradarbiavimą šiais bei kitais su maisto sauga susijusiais klausimais.
2023 metais žemės ūkio ir maisto produktų bendras eksportas iš Lietuvos į Japoniją sudarė 26,8 mln. EUR (19,1 proc. daugiau nei 2022 m.) ir eksporto struktūroje pagal šalis Japonija buvo 41 vietoje iš 157 eksporto partnerių.
Tuo tarpu 2022 m. Japonija eksporto struktūroje pagal šalis buvo 44 vietoje iš 152 eksporto partnerių. 95,6 proc. į Japoniją 2023 m. metais eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų buvo lietuviškos kilmės, o daugiausia iš jų (32 proc. eksporto) – lietuviškos kilmės paukščių kiaušinių be lukštų ir kiaušinių tryniai. Taip pat į Japoniją eksportuojama vėžiagyvių, gaminių iš jautienos, duonos gaminių, sriubų ir sultinių, šokolado, naminių paukščių mėsos ir subproduktų, paruoštų javų produktų, gėrimų, pieno produktų, pašarų ir kt.
