Vasario 29 dieną įvyko Kaišiadorių rajono savivaldybės istorinės atminties įamžinimo komisijos posėdis. Nuotolinio posėdžio metu buvo svarstyti keturi klausimai.
Dėl Kaišiadorių krašto pažinimo edukacinės, metodinės priemonės sukūrimo
Kontekstas: Vietos tapatybės stiprinimui, pilietinei valiai svarbus ne tik valstybės istorijos pažinimas, bet ir lokalios gyvenamosios erdvės žinojimas, leidžiantis kurti santykį su gyvenamąja vietove, bendruomene, kartu ir valstybe. Dar tarpukariu mokyklose buvo sukurtos specialios krašto pažinimo programos, leidusios mokiniams puoselėti vietos kultūrą ir jos atmintį. Kaišiadoryse šiuo metu turime potencialias galimybes parengti kvalifikuotas ugdymo priemones vietiniam gamtos, geografijos, istorijos pažinimui.
Nuspręsta: Susitikti su savivaldybės mokyklų istorijos, pilietiškumo mokytojais ir kartu išsiaiškinti metodinės pažinimo priemonės tikslingumą, formatą, kūrimo galimybes ir procesus.
Dėl Jono Aisčio vardo suteikimo Kaišiadorių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai
Kontekstas: Buvo gautas Kaišiadorių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos raštas dėl poeto Jono Aisčio vardo suteikimo. Idėją 2023 m. pabaigoje iškėlė bibliotekos bendruomenė. Komisijos posėdžio metu buvo aktualizuoti vardo suteikimo argumentai, taip pat pasiūlymai. Jono Aisčio vardo suteikimas reikštų didesnį reprezentacinį svorį nacionaliniu mastu, suteiktų platesnes galimybes puoselėti poeto atmintį visos savivaldybės mastu. Komisijos nuomone, bibliotekos veikla turėtų atspindėti siekiamą poeto vardą, todėl buvo pabrėžta bibliotekos bendradarbiavimo būtinybė su Rumšiškėse veikiančia bendruomene, organizacijomis, giminaičiais, Kaišiadorių rajono savivaldybės Jono Aisčio literatūros premijos laureatais.
Nuspręsta: Parengti ir pateikti Kaišiadorių rajono savivaldybei rekomendaciją dėl poeto Jono Aisčio vardo suteikimo Kaišiadorių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai.
Dėl sovietinių karių kapų iškėlimo
Kontekstas: Buvo gautas archeologo UAB „Kultūros Vertybių Paieška“ direktoriaus dr. Lino Kvizikevičiaus kreipimasis dėl Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo į kapinių teritoriją. Jame nurodoma, kad žuvusiųjų kapai daugeliu atveju yra ne pirminio, o antrinio palaidojimo vietos. Tokias kapavietes pradėta steigti 1945 m., iš įvairių vietų perkeliant jau anksčiau palaidotus palaikus. Šios palaidojimo vietos įvardijamos ne kapinėmis, o memorialais, kuriuose „jų propagandinis svoris, ceremonijos buvo pirmiau ir svarbiau už mirusiųjų ramybę“ (Kariai, betonas, mitas. Vilnius. 2016, p. 58, 62). Iki šiol Lietuvoje esantys Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių kapai miestų, gyvenviečių centrinėse dalyse, parkuose bei kitose gausiai lankomose vietose ideologizuoja ir simbolizuoja senos, iki okupacijos buvusios santvarkos sunaikinimą. Dauguma tokių kapų buvo įrengtos netradicinėse vietose, karių palaikai laidoti ne kapinėse, o po karo sugriautų, kitaip pažeistų, per šimtmečius susiformavusių miestelių tankiai urbanizuotose vietose. Atsižvelgiant į tai, kad minimus klausimus reglamentuoja tarptautinės teisės aktai, tokių vietų priežiūrą ir tvarkymą koordinuoja valstybinės institucijos, o pats klausimas gali būti sprendžiamas remiantis Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nuostatomis, komisijos nuomone, turėtų būti gautas valstybinių institucijų išaiškinimas ir rekomendacijos.
Nuspręsta: Kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl klausimo išnagrinėjimo vadovaujantis dekomunizacijos įstatymu. Taip pat kreiptis į Lietuvos kultūros paveldo departamentą dėl rekomendacijos šio probleminio klausimo sprendimui.
Dėl sovietinių gatvių pavadinimų keitimo
Kontekstas: Vykdant nuoseklią komunistinės praeities peržiūrą Kaišiadorių rajono savivaldybėje, buvo kreiptasi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl viešųjų objektų (gatvių) atitikties ir Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, vadovaujantis įstatymo 3 straipsnio nuostatomis. Buvo kreiptasi dėl P. Cvirkos, L. Giros, J. Gagarino, S. Nėries, Gegužės 1-osios, J. Janonio gatvių pavadinimų. Buvo gautas atsakymas, kad per tris mėnesius turi būti pašalinti: P. Cvirkos gatvės pavadinimas Kaišiadoryse, P. Cvirkos gatvės pavadinimas Rumšiškėse, L. Giros gatvės pavadinimas Kaišiadoryse, J. Gagarino gatvės pavadinimas Žiežmariuose. Dėl S. Nėries gatvės pavadinimo sprendimo laukiama.
Nuspręsta: Atlikus gatvių vietų, istorinės medžiagos analizę, pasiūlyti 1–3 naujus gatvių pavadinimus ir vykti į susitikimus su minėtų gatvių gyventojais. Susitikimuose gyventojus informuoti dėl gatvių keitimo aktualumo, argumentuoti, kodėl siūlomi nauji, kokią prasmę savivaldybės istorinės atminties kontekstui jis turi. Siekti diskutuoti ir su gyventojais priimti bendrą sutarimą.
