Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitėnė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad yra bene 100 proc. tikimybė, jog šiam projektui būtų skirta ES parama, kuri sudarytų per 300 tūkstančių eurų.
Planuojama, kad oro kontrolės stotelės būtų pastatytos arčiau uosto krovos kompanijų ir pramonės įmonių. Priklausomai nuo potencialių taršos šaltinių jos matuotų ne visus keturis minėtus taršos parametrus.
Pavyzdžiui, prie birius krovinius kraunančios AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (Klasco) Klaipėdos centre būtų matuojama kietųjų dalelių koncentracija, o prie Melnragėje įsikūrusių naftos produktų krovos terminalų – lakieji organiniai junginiai.
Daugiausia taršos parametrų turėtų fiksuoti stotelė, kurią planuojama įrengti pietinėje miesto dalyje. Ten klaipėdiečiai skundžiasi tarša, sklindančia iš Klaipėdos LEZ teritorijoje veikiančių įmonių ar toliau esančių Dumpių.
Miestiečių lūkesčiai
Pristatant oro taršos stotelių įsigijimo sprendimo projektą Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitete, Tarybos nariui Vidmantui Dambrauskui kilo klausimas, ar naujosios stotelės padės identifikuoti konkrečias įmones, iš kurių sklinda tarša, kaip bus surenkami ir sisteminami duomenys ir ar stotelės padės nubausti kaltininkus.
„Miestietis ko tikėsis? Tikėsis, kad valdžia dabar išleido pusę milijono pinigų ir, jei bus koks, pavyzdžiui, kvapų išmetimas – netinkamų, viršnorminių, – tai bus operatyviai reaguojama“, – lūkesčius įvardino V. Dambrauskas.
Jis teigia, kad Savivaldybė tokiu atveju jau neturėtų ieškoti pasiteisinimų, kad kažkas dar yra nepadaryta, kad kelias taršai būtų užkirstas.
R. Jievaitienė patvirtino, kad savivaldybė negali kontroliuoti įmonių skleidžiamos taršos ir taikyti sankcijų. Taršos duomenys, kuriuos fiksuos naujosios stotelės, operatyviai pateks į jau veikiančią kompiuterinę sistemą ir juos galės visi pageidaujantieji stebėti Klaipėdos savivaldybės interneto svetainėje.
V. Dambrauskas pasiūlė pasirašyti sutartis su Aplinkos apsaugos departamentu ir Visuomenės sveikatos centru, kad oro taršos stotelių duomenis jų atsakingi specialistai gautų tiesiogiai (SMS žinute) ir galėtų operatyviai reaguoti.
Šiuo metu gyventojai dažnai pastebi, kad nemalonūs kvapai jų gyvenamosiose teritorijose paprastai sklinda naktimis ar savaitgaliais, kai kontroliuojančios institucijos patikrinimų nevykdo.
Taršos mastai
Nors dažnai viešumoje pateikiama, kad Klaipėda yra vienas labiausiai užterštų miestų Lietuvoje, oficiali statistika to nepatvirtina.
„Kietųjų dalelių koncentracija Klaipėdoje normas viršija dvi dienas per metus, nors leidžiama riba – 35 dienos“, – sako R. Jievaitienė.
Tačiau ji kartu pažymi, kad dabar atliekami matavimai nėra operatyvūs, parodo tik dviejų savaičių vidutinius taršos rodiklius.
Pagal tokius matavimus Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo informacinė sistema užfiksavo, kad paskutinį kartą etilbenzeno koncentracija Verslo g. ir Baltijos pr., ties 115-uoju namu, normas viršijo praėjusių metų liepos 3-17 dienomis. O kietųjų dalių normos buvo viršytos 2023 metų balandį Šilutės pl., ties gyvenamaisiais namais (Budelkiemio g. 8), ir Mokyklos g., prie „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos (Mokyklos g. 3).
O štai 2022 metais taršos viršijimų Savivaldybės sistemoje neužfiksuota. Iš viso Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo informacinėje sistemoje galima rasti paskutinio dešimtmečio duomenis. Ir tikrai ankstesniais metais normas viršijanti tarša buvo fiksuojama dažniau.
„Trečiadienį ryte stotelė Bangų gatvėje fiksavo, kad momentinė kietųjų dalelių koncentracija yra šiek tiek virš normos, tačiau vėliau prasidėjo lietus, todėl paros rodiklis neturėtų viršyti“, – taršos matavimo subtilybes atleidžia R. Jievaitienė.
Visgi svarstant oro kontrolės stotelių pirkimo klausimą Tarybos narių neapleido abejonės, ar skiriami nemaži pinigai bus panaudoti efektyviai.
„Čia turbūt labai panašus klausimas kaip ir su narkotikų testavimu mokyklose, tiriant paviršius. Mes nustatome ir kas toliau?.. Bet manau, kad yra gerai, jog bus įrodymai požymių, dalelių, kad vyksta kažkokia tarša ne tik iš automobilių“, – svarstė Tarybos narys Saulius Liekis.
O kad Klaipėdoje veikiančios įmonės teršia miestą, įrodo ir tai, kad vien oficialiai už aplinkos taršos leidimus per metus jos sumoka Klaipėdos savivaldybei beveik 1 milijoną eurų.
Pavyzdžiui, Kaune įmonių taršos mokesčiai Savivaldybei taip pat tik šiek tiek viršija milijoną eurų, tačiau Kaunas savo plotu yra apie 60 proc. didesnis už Klaipėdą, o gyventojų – net du kartus daugiau.
Kaip rodo „Grigeo Klaipėda“ istorija, verslas ne visada linkęs sąžiningai ir deklaruoti taršos apimtis.
V. Dambrauskas atkreipė dėmesį, kad oro taršos matavimo stotelių įrengimas buvo beveik visų Klaipėdos politinių partijų ir komitetų programose, todėl panašu, kad artimiausiame Tarybos posėdyje šiai priemonei bus pritarta.
