Šiandien Briuselyje vykstančiuose jungtiniuose Europos Parlamento ir Europos Tarybos klausymuose oficialiai pristatyta Vilniaus kandidatūra Europos Sąjungos (ES) lygiu steigiamai Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrai (ang. Anti-Money Laundering Agency, AMLA). Tikimasi, jog galutinis sprendimas dėl AMLA lokacijos bus priimtas vasario pabaigoje.
Vilnius turi visus reikalingus privalumus konkursą laimėti: sėkmingą rizikų valdymo patirtį tiek tradiciniame bankų sektoriuje, tiek ir inovatyviame „Fintech“ segmente, pažangią, viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimu paremtą, atitikties ekosistemą, kurios svarbiausias dėmuo – ypač gausus būrys talentų, dirbančių pinigų plovimo prevencijos srityje, patogią Vilniaus lokaciją, kultūrų įvairovę ir gerą šalies reputaciją. Vilnius būtų geriausi namai naujai kuriamai ES pinigų plovimo prevencijos agentūrai.
AMLA bus pagrindinė institucija, užtikrinanti nuoseklią ir vieningą finansų sektoriaus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą ES mastu. Numatoma, kad agentūroje dirbs apie 400 specialistų iš visos Europos, o institucijos biudžetas sieks apie 70 mln. eurų. Planuojama, kad naujoji agentūra galėtų pradėti veikti 2024 metais.
Vilnius – išskirtinai gera vieta AML agentūrai
Vienas pagrindinių Vilniaus, kaip būsimų AMLA namų, pranašumų – sėkminga pinigų plovimo rizikų valdymo patirtis ir aukšta prevencijos įgyvendinimo kultūra, kuri pasižymi išskirtiniu viešo ir privataus sektorių bendradarbiavimu. Nuolat tobulinama rizikos valdymo sistema, įgyvendinamos tarptautinės rekomendacijos, proaktyviai ieškomi geriausi sprendimai.
Lietuva laikoma viena iš geriausiai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas valdančių šalių, o remiantis Bazelio AML indeksu, Lietuva 2023 m. pateko į TOP 10 šalių, pasižyminčių mažiausia rizika pasaulyje. Kartu, tarp šalių, kurios išreiškė norą dalyvauti konkurse dėl AMLA būstinės, Lietuva pagal Bazelio indeksą yra pirmoje vietoje.
Lietuva yra viena lyderiaujančių finansinių technologijų („Fintech“) šalių, įsitvirtinusi kaip tarptautinis „Fintech“ centras. Lietuvoje veikia daugiau kaip 250 finansinių technologijų įmonių, buriančių per 7 tūkst. specialistų, o jų veiklos apima nuo tarptautinių mokėjimų ir perlaidų, skaitmeninės bankininkystės, investicijų internetu iki tarpusavio skolinimosi, sutelktinio finansavimo instrumentų valdymo ir pan. Kartu patvirtintas Nacionalinis 2023-2028 m. „Fintech“ sektoriaus plėtros planas, padės užtikrinti, kad Lietuvos lyderystė šiame sektoriuje būtų tvari ir tęstinė, skatinanti kokybišką „Fintech“ vystymąsi, įtvirtinant kompetencijų centro poziciją Europoje.
Sparčiai plečiantis finansinių technologijų sektoriui, stiprėja ir rinkos bei viešojo sektoriaus ekosistema, išsiskirianti reguliuotojų ir priežiūros institucijų kompetencijomis. Lietuva turi sukaupusi gerosios praktinės reguliavimo patirties kovojant su pinigų plovimu, teroristų finansavimu ir kitomis rizikomis. Be to, labai svarbų vaidmenį atlieka Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (PPPKC), įsteigtas Finansų ministerijos kartu su Lietuvos Banku ir didžiausiais rinkos dalyviais.
Tačiau pats svarbiausias Lietuvos ekosistemos koziris – žmonės. Lietuvoje yra per 10 tūkst. specialistų, dirbančių pinigų plovimo prevencijos srityje. Siekiama, kad Lietuvos talentų bendruomenė nuolat augtų ir tobulėtų, todėl Finansų ministerija, PPPKC ir Mykolo Riomerio universitetas yra sukūrę Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sertifikavimo programą, kuri užtikrina naujų kvalifikuotų specialistų atėjimą į rinką. Nuolat tęsiantis specialistų rengimui, persikvalifikavimui ir finansinių technologijų sektoriaus plėtrai – talentų bazė Lietuvoje ir toliau plėsis.
Kadangi agentūroje dirbs specialistai iš visos Europos, renkantis lokaciją svarbūs ir kiti aspektai, pvz., tai, jog Vilnius, kaip žaliausia Europos sostinė, gali pasiūlyti aukštą gyvenimo kokybę su gausybe žaliųjų erdvių. Šalies sostinėje turime kokybiškas sveikatos ir socialines paslaugas, aukščiausius standartus atitinkančią, daugiakalbę švietimo sistemą, dinamišką ir aktyvią darbo rinką. Kaip šalis, Lietuva pasižymi aukštu užsienio kalbų mokėjimo lygiu. Vilnius visos Europos specialistams gali pasiūlyti vakarietišką darbo ir gyvenimo kokybę mieste, kainų atžvilgiu pasižyminčiame konkurencingumu lyginant su kitomis Vakarų sostinėmis ar didmiesčiais.
AMLA – naudinga Lietuvai
AMLA įkūrimas Vilniuje būtų stiprus kokybės ženklas, patvirtinsiantis Lietuvos pasiekimus šioje srityje ir įvertinantis daugiametį viešojo sektoriaus ir rinkos dalyvių įdirbį. Tačiau tuo pačiu AMLA atėjimas į Lietuvą papildytų Lietuvos finansų sektoriaus ekosistemą – tiek viešam, tiek ir privačiam sektoriui AMLA būtų itin svarbus.
Galiausiai, AMLA Vilniuje atneštų ir ekonominės naudos, kadangi agentūroje ilgainiui galėtų dirbti apie 400 gerai apmokamų specialistų. Tai, jog dalis specialistų persikeltų iš Europos, atvyktų su šeimomis, reiškia, kad institucijos įsikūrimas sostinėje suteiktų papildomą impulsą miesto ir šalies ekonomikai ir atskiriems sektoriams.
