Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad šiemet miesto gatvių būklei didžiausios įtakos turėjo orai.
„Jau buvo mažiausiai trys šalčių ir atodrėkių ciklai, šiemet kelių priežiūrai negailima ir druskos“, – priežastis, kurios lėmė miesto gatvių būklę, vardina I. Kubilienė.
Anot jos, didžioji dalis duobių, kurias sausio mėnesį teko lopyti, buvo pietinėje dalyje – 320. Šiaurinėje Klaipėdos dalyje – apie 180.
Tačiau pietinės miesto dalies gatvių pažeidimai daug didesni. Jų tvarkymui per mėnesį skirta apie 10 tūkst. eurų, o šiaurinėje – apie 2 tūkst. eurų.
Tvarko pakartotinai
Pasak I. Kubilienės, daugiausiai problemų kelia Šilutės pl. danga. Kai kurias duobes tenka lopyti net pakartotinai. Kadangi ne sezono metu nedirba asfalto gamyklos, keliai tvarkomai naudojant šaltą asfaltą. Šis būdas nėra toks atsparus ir duobės per gana trumpą laiką gali vėl atsinaujinti toje pačioje vietoje. Galutinai keliai bus tvarkomi jau atšilus orams pavasarį, kai pradės dirbti asfalto gamybos įmonės.
„Yra du specialistai, stebintys situaciją atskirai šiaurinėje ir pietinėje miesto dalyje. Jie kelis kartus per savaitę vysta apžiūrėti gatvių“, – paaiškina I. Kubilienė.
Anot jos, taip pat yra stebima socialinė erdvė, kurioje žmonės fiksuoja kelių būklę, taip pat skyriaus vedėja pasidžiaugė, kad klaipėdiečiai aktyviai naudojasi galimybe pranešti apie situaciją ir problemas keliuose el. paštu [email protected]. Šią nuorodą nesunkiai galima rasti Klaipėdos savivaldybės interneto svetainėje.
Gatvių remonto darbus pagal sutartį su Savivaldybe vykdo Plungės UAB „VVARFF“. Rangovai yra įpareigoti reaguoti operatyviai. Gavus informaciją duobės paprastai sutvarkomos per 1-2 dienas.
„Miesto gatvių ir žaliųjų plotų priežiūrai šiemet biudžete numatyta 5 milijonai eurų, tai daugiau nei pernai, kai buvo 4,5 milijono eurų. Jei poreikis būtų didesnis, būtų skirtas papildomas finansavimas“, – kad miesto tvarkymui pinigų pakaks, tikina I. Kubilienė.
Anot jos, nutirpus sniegui miesto gatvių nepuošia ir pakelėse susikaupęs purvas. Tačiau, kad jį būtų galima išvalyti, laukiama sausesnių oru, kada galės efektyviai dirbti vakuuminės gatvių valymo mašinos.
Sudėtingiausia situacija
Praėjusią savaitę socialinėse platformose plito informacija, kad ypač sudėtinga situacija yra valstybinės reikšmės kelyje Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda. Internautai suskaičiavo, kad vienu metu atkarpoje nuo Jakų žiedo link Rimkų pakelėje dėl duobėse sugadintų padangų stovėjo net 17 automobilių.
AB „Kelių priežiūra“ pripažino, kad situacija šio kelio ruože buvo sudėtingiausia Lietuvoje. Įmonė priėmė sprendimą remonto darbus vykdyti net keliomis pamainomis. Siekiant geresnės kelių tvarkymo būklės darbą pradėjo ir viena asfalto gamykla, buvo pradėtas taikyti efektyvesnis išdaužtų kelių taisymo būdas – karštojo asfalto technologija.
Nuostolių atlyginimas
Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Linas Ališauskas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad šiemet Savivaldybė jau gavo 6 pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo už duobėse sugadintus automobilių ratus.
„Šie metai, palyginus su ankstesniais, nėra išskirtiniai. Jie ne viena duobė, kurioje sugadintos trijų automobilių padangos, prašymų būtų dvigubai mažiau“, – situaciją apibūdina L. Ališauskas.
Jis sako, kad prašymai dar yra tikrinami, nes svarbu nustatyti visas įvykio aplinkybes. Savivaldybė atlygina nuostolius, patirtus tik dėl blogos miesto gatvių būklės, ir neatsako už įvykius, nutikusius privačiose aikštelėse ar teritorijose.
Todėl labai svarbu tinkamai užfiksuoti įvykį, geriausia jį registruoti policijoje. Taip pat reikia nufotografuoti ne tik padarytus pažeidimus, bet ir visą kelio ruožą, kuriame įvyko incidentas. Dažnai praverčia ir vaizdo registratorių videomedžiaga.
„Rašant pretenziją reikėtų turėti ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus – sąskaitas“, – sako L. Ališauskas.
Jis akcentuoja, kad tiriant įvykio aplinkybes labai svarbus ir paties vairuotojo elgesys incidento metu. Pasitaiko, kad vairuotojai kasdien važiuoja per tą pačią duobę ir tik kai sugadinama padanga, kreipiasi su pretenzija. Tačiau kartu užmiršta pareigą kuo operatyviau iš anksto pranešti apie kliūtį kelyje.
Taip pat tiriant incidentus atsižvelgiama į automobilio techninę būklę – ar, pavyzdžiui, naudojamos padangos atitinka gamintojų reikalavimus ir nėra per žemo profilio.
„Pats asmeniškai operatyviai pranešu apie pastebėtą duobę ar kliūtį kelyje, nes žinau, kad kuo greičiau ji bus sutvarkyta, tuo mažiau aš pats turėsiu darbo“, – šypsosi L. Ališauskas ir ragina taip elgtis ir kitus vairuotojus.
Anot jo, pagal Civilinį kodeksą dėl žalos atlyginimo galima kreiptis per trejus metus. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, svarbu tinkamai užfiksuoti žalos padarymo aplinkybes.
