Vieni tokius ledinio vandens mėgėjus palaiko ir pažeria krūvą pagiriančių žodžių, vadina sveikuoliais ir „ruoniais“, o kiti priešingai – išvadina įvairiausiais negražiais žodžiais ir sukioja pirštą prie smilkinio, pabrėždami, kad toks mados vaikymasis gali gerokai pakenkti sveikatai.
O kaip yra iš tiesų ir ką reikia žinoti prieš pradedant grūdintis bei neriant į ledinį vandenį?
„Vakarų ekspresas“ siūlo susipažinti su bemaž 40 savo gyvenimo metų sporto mokslui paskyrusio, nuolat naujovių ieškančio ir ne kartą Klaipėdoje mokslines paskaitas skaičiusio profesoriaus habil. dr. Alberto Skurvydo įžvalgomis.
Buvęs ilgametis Lietuvos kūno kultūros akademijos, vėliau – Lietuvos sporto universiteto rektorius, profesorius, biologijos mokslų daktaras, dabartinis Vilniaus universiteto dėstytojas nuolat seka ir analizuoja naujausius mokslinius tyrimus ir savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje pateikia daugybę įvairiausių patarimų ir mokslinių įžvalgų, apibendrinimų apie sveiką gyvenimo būdą, fizinį aktyvumą, antsvorį ir panašiai.
Svarbiausia tai, kad A. Skurvydas patarimus pateikia ne šiaip kokiomis iš interneto platybių ištrauktomis mintimis, o remdamasis moksliniais tyrimais ir moksline literatūra.
Šįkart pateikiame šio mokslininko įdomesnius pastebėjimus apie maudynes šaltame vandenyje.
Prof. A. Skurvydo teigimu, šaltas vanduo, jei laipsniškai metodiškai taikomas, kūną užgrūdina, ypač pastiprina imuninę sistemą, tačiau jis ir susargdina kūną, jei tokia terapija taikoma per ilgai ir nepasirengus.
Pirmas patarimas prieš laipsniškai pradedant grūdinti kūną – būtina pasitikrinti sveikatą.
„Nes nerekomenduojamos maudynės šaltame vandenyje (net laipsniškai tai darant), jei žmonės serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, jei organizme yra uždegiminių židinių, jei yra sutrikusi skydliaukės veikla, jei yra inkstų nepakankamumas, jei yra odos pažeidimų, neuropatinių skausmų, jei žmonės serga infekcinėmis ligomis. Be to, nerekomenduojama maudytis pavartojus daug alkoholio, neišsimiegojus“, – pabrėžė A. Skurvydas.
Taip pat jis, remdamasis imuninės sistemos žinovais, pabrėžia, kad imuninę sistemą stiprinti reikia pradėti laipsniškai, o ne iškart pulti į ledines eketes ir stengtis išbūti ten kuo ilgiau.
Taip kai kurie žmonės elgdamiesi ir per prievartą kentėdami, drebėdami nuo šalčio, daro klaidą.
„Pavyzdžiui, toks patarimas – iš pradžių, kad pastiprintum imunitetą, užtenka 30-60 sekundžių pabūti po šiltu ar vėsiu dušu (kaitaliojant vandens temperatūrą nuo 16 iki 30 laipsnių). Vėsus vanduo yra toks, jei jo temperatūra mažesnė nei 20 laipsnių, vėsus oras – mažesnė nei 12 laipsnių“, – sako A. Skurvydas.
Anot jo, pirmus metus nerekomenduojama maudytis vėsesniame nei 10 laipsnių temperatūros vandenyje (idealu 10-16 laipsnių temperatūros vandenyje) ir ne ilgiau kaip 5-10 min.
„Jei kūnas pradeda drebėti iš šalčio, tada iš karto reikia išlipti iš vandens. Prieš maudynes būtina labai gerai apšilti. Visada būtina laikytis maudymosi ritmo, pavyzdžiui, du kartus per savaitę tuo pačiu laiku“, – patarimais dalijosi A. Skurvydas.
Jis pabrėžia ir tai, kad nerekomenduojama maudytis ilgai badaujant.
„Geriau maudytis papusryčiavus angliavandenių. Nes jei kraujyje ir raumenyse trūks gliukozės, kūnas negebės pats gerai apšildyti save iš vidaus – drebėdamas“, – sako A. Skurvydas.
Anot jo, maudantis šaltame vandenyje nereikia staigiai panardinti galvos – tai gali labai pakenkti širdžiai.
„Pirmas dvi tris minutes nepulti plaukti, o ramiai pabūti vandenyje, nes reikia išlaukti, kol praeis pirmas šalčio šokas. Tik po metų dvejų laipsniško kūno grūdinimo rekomenduojama maudytis 4-7 laipsnių vandenyje“, – teigia A. Skurvydas.
Taigi, jei jau ryžotės keisti savo gyvenimo būdą ir staiga nusprendėte tapti sveikuoliais, nepulkite stačia galva nerti į ledinį vandenį ir vaidinti didvyrius. Būkite atsakingi ir supratingi – visa tai darykite palaipsniui, atsakingai ir protingai.
Juk sveikata – brangiausiais mūsų visų turtas.
