2024-01-10
Vyriausybė Seimui teikiamoje išvadoje pritarė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimams, kuriais siekiama užtikrinti efektyvesnę gyvūnų apsaugą administracinių nusižengimų teisenoje ir baudžiamajame procese, tačiau, atsižvelgdama į įstatymų pakeitimo tikslą, siūlo juos tobulinti.
Vyriausybės išvadą parengė Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ir Teisingumo ministerijomis.
Minėtus įstatymų pakeitimus, numatančius, kad nevyriausybinės organizacijos, veikiančios gyvūnų gerovės srityje, atstovo teisėmis galėtų dalyvauti administracinio nusižengimo ar baudžiamojoje byloje, jeigu ji pradėta pagal šių nevyriausybinių organizacijų pateiktą informaciją, įregistravo Seimo narė Ieva Pakarklytė.
Vyriausybė pritarė, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme būtų nustatyta teisė asmeniui, pranešusiam apie jam žinomus žiauraus elgesio su gyvūnais ar jų kankinimo atvejus, gauti informaciją apie jo pranešimo išnagrinėjimo rezultatus.
Šiuo metu susipažinti su bylos medžiaga gyvūnų gerovės srityje veikiančios NVO gali tik tuo atveju, kai administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas pripažįsta šią organizaciją nukentėjusiuoju dėl patirtos neturtinės žalos. Nukentėjusiojo statusas joms suteikiamas retai, tad dažniausiai šios organizacijos negali susipažinti su jų pranešimo pagrindu pradėtų bylų medžiaga ir rezultatu, o tai apsunkina jų galimybes skųsti byloje priimtą sprendimą.Jeigu nevyriausybinė organizacija patiria turtinę žalą dėl nusikalstamos veikos, ji baudžiamajame procese turi teisę dalyvauti kaip civilinis ieškovas. NVO ir dabar gali aktyviai dalyvauti baudžiamajame procese ir padėti įgyvendinti visuomenės intereso apsaugą, kai yra atitinkamas pagrindas ir sąlygos.
Tačiau išvadoje pažymima, kad baudžiamojo proceso ar administracinių nusižengimų teisenos teisinio reglamentavimo pokyčiai privalo būti ne tik nukreipti į visų NVO, atstovaujančių, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos, moterų bei vaikų teisių srityje veikiančios organizacijos ir kt. įtraukimą į baudžiamąjį ar administracinių nusižengimų teisenos procesą, bet ir suderinti su visomis normomis, reglamentuojančiomis proceso dalyvių statusą, vaidmenį skirtingose baudžiamosios ar administracinių nusižengimų bylos stadijose.
Nurodoma, kad naujo baudžiamojo proceso ar administracinių nusižengimų teisenos dalyvio įtvirtinimas kodeksuose laikytinas esminio pobūdžio reforma, todėl būtina atlikti išsamų jų poveikio minėtų procesų ekonomiškumo, greitumo ir veiksmingumo principams vertinimą, suderinti šį pakeitimą bendradarbiaujant su kompetentingomis institucijomis.
