Teisę į kompensacijas nukentėjus nuo smurtinio nusikaltimo įgis daugiau asmenų
Nuo sausio 1 d. asmenys, patyrę tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus įgis teisę į žalos kompensavimą iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų. Tyčiniai nesunkūs nusikaltimai papildys smurtinių nusikaltimų sąrašą – tokiu būdu bus sulyginta visų nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teisinė padėtis.
Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, iki šiol dalis smurtinių nusikaltimų aukų, pavyzdžiui, patyrusieji fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, likdavo be galimybės pretenduoti į žalos kompensavimą iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų, todėl šia iniciatyva bus užtikrintos visų nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teisės.
Dar viena naujovė, įsigaliosianti nuo sausio 1 d., – tai galimybė įpėdiniams kreiptis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, dalis smurtinių nusikaltimų aukų įpėdinių (tais atvejais, kai smurtiniai nusikaltimai padaryti iki 2019 m. birželio 30 d.) neturi galimybės kreiptis ir pretenduoti į žalos kompensavimą iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų.
Nuo kitų metų nepriklausomai nuo smurtinio nusikaltimo padarymo datos, įsigalios reglamentavimas, numatantis, kad paveldima tiek teisė į kompensaciją, tiek teisė kreiptis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo.
Daugiau informacijos apie įstatyme numatytas sąlygas gauti kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų galima rasti čia: https://bit.ly/3e8UlaH.
Įsigaliosianti Teismų reforma užtikrins kokybiškesnį teisingumo vykdymą
Viena didžiausių pokyčių – nuo sausio 1 d. įsigaliosianti reforma Lietuvos teismuose. Priimti Civilinio proceso kodekso pakeitimai, leis didžiąją dalį bylų, apylinkės teismuose nagrinėjamų rašytinio proceso tvarka (apie 30 tūkst. arba 21 proc. visų gautų civilinių bylų skaičiaus), automatizuotai paskirstyti visiems apylinkių teismams, įvertinus teismų krūvį. Tokiu būdu bus suvienodinti didžiųjų šalies miestų apylinkių teismų ir regioninių teismų darbo krūviai.
Taip pat reforma buvo apjungtos apylinkių teismų ar jų rūmų veiklos teritorijos bei atsisakyta neefektyvios infrastruktūros.
E. Dobrowolskos teigimu, ši reforma yra didelis žingsnis kokybiškesnio teisingumo vykdymo link. Reforma užtikrins prielaidas teisėjų specializacijai, o žmonėms tai garantuos vienodos kokybės ir greičio teisingumo vykdymą tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose. Kartu vienodomis visoje Lietuvoje taps darbo sąlygos teisėjams.
Daugiau valstybės garantuojamos teisinės pagalbos galimybių
Nuo sausio 1 d. įsigalios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos priemonės, leisiančios suteikti efektyvesnes paslaugas, atstovaujant pažeidžiamų visuomenės grupių interesams. Bus užtikrinamas nepilnamečių atstovavimas iki jų pripažinimo nukentėjusiaisiais, taip pat sudaroma galimybė SLAPP bylose (strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo) teisinę pagalbą gauti nevertinant asmens turto ir pajamų.
Kartu didės užmokesčio bazinis dydis advokatams, kurie teikia antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Nuo sausio 1 d. jis didės nuo 20 iki 25 eurų. Su šiuo įkainio pokyčiu ministerija inicijavo ir papildomą paskatą advokatams už darbą su socialiai jautriais atvejais, reikalaujančiais specialiųjų žinių. Šiais atvejais užmokesčio bazinis dydis didės dvigubai – iki 50 eurų.
„Ištikus krizei, nutikus neplanuotoms situacijoms, tuomet, kai yra pažeidžiamos žmogaus teisės, valstybės garantuojama teisinė pagalba – yra vienas svarbiausių pagalbos instrumentų, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės kartelė nuolat turi būti aukšta, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir šią pagalbą teikiantys advokatai – pasirengę“, – akcentuoja E. Dobrowolska.
Nuo naujų metų advokatams bus organizuojami specializuoti mokymai, skirti įgyti praktiniams gebėjimams, kurie yra reikalingi dirbant jautriose bylose – atstovaujant ar ginant nepilnamečius, taip pat bylose dėl prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje, neapykantos nusikalstamų veikų bei bylose dėl priverstinio asmenų gydymo ar jų veiksnumą apribojimo. Specialiųjų mokymų įgyvendinimą užtikrins Lietuvos advokatūra. Tai – trečia XVIII-osios Vyriausybės iniciatyva, didinanti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų atlyginimą.
Nuo kitų metų pradžios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba reguliariai organizuos apklausas, siekiant visapusiškai įvertinti teikiamų paslaugų kokybę tiek iš paslaugų gavėjų, tiek iš jos teikėjų perspektyvos. Lietuvos advokatūra patvirtins antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles ir teiks rekomendacijas advokatams dėl antrinės teisinės pagalbos paslaugų teikimo konkrečiose bylose.
Naujos produktų saugos taisyklės
Teigiamos permainos laukia ir vartotojų. Nuo 2024 m. metų gruodžio 13 dienos įsigalios Produktų saugos įstatymo pakeitimai, kurie numato, kad visi parduodami gaminiai, neatsižvelgiant į pardavimo būdą, turės būti saugūs (įvertinus ir dėl naujų technologijų naudojimo kylančią riziką). Tuo tarpu kompetentingos valstybės institucijos bus įgaliotos tai užtikrinti.
Kartu bus sugriežtinti gaminių atsekamumo reikalavimai, įmonės bus įpareigotos pranešti apie nelaimingus atsitikimus dėl nesaugių gaminių naudojimo, nustatyta nesaugių gaminių atšaukimo iš rinkos tvarka ir vartotojų teisės į žalos atlyginimą.
Teisė veikti advokatams ir mediatoriams, atvykusiems iš Ukrainos
Teisingumo ministerijos iniciatyva buvo atsižvelgta į dėl rusijos agresijos į Lietuvą persikėlusių Ukrainos advokatų ir mediatorių prašymą suteikti galimybes Lietuvoje jiems verstis profesine veikla.
Nuo 2024 m. kovo mėn. iš Ukrainos atvykę advokatai ir mediatoriai galės Lietuvoje tęsti savo veiklą. Ta pačia iniciatyva buvo nustatyta, kad mūsų šalyje profesine veikla negalės verstis teisininkai iš trečiųjų šalių, kurios vykdo agresiją ir genocidą prieš kitas valstybes ir kurių politika kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
