Įvertinimas
Pastaruoju metu Vokietijos žiniasklaida daug dėmesio skyrė Lietuvai. Mūsų šalies pažangą daugelyje sričių – nuo gyvybės mokslų iki lazerių technologijų – vokiečiai pastebi vis labiau. Dar viena tiek Vokietijos žiniasklaidoje, tiek ir visuomenėje plačiai aptariama žinia – susitarimas dėl Bundesvero (vok. „Bundeswehr“), Vokietijos ginkluotųjų pajėgų, brigados nuolatinio dislokavimo Lietuvoje. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, nuolatinis Vokietijos karių buvimas Baltijos šalyse yra svarbi žinia ir investuotojams.
Susitikusi su Lietuvoje viešėjusia vokiečių žurnalistų delegacija, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė akcentavo, kad Vokietija yra viena didžiausių Lietuvos ekonominių partnerių, o ši abipusė partnerystė turėtų dar labiau sustiprėti Lietuvoje dislokavus vokiečių karius.
„Žvelgiant iš ekonominės pusės, tai itin svarbu, nes Vokietija yra pagrindinė mūsų prekybos partnerė. Vokietijos karių buvimas šalyje, NATO įsipareigojimai reiškia, kad investuotojai čia gali jaustis saugūs kaip namie“, – leidiniui „Baltic Business Quarterly“ ir kitiems Lietuvoje viešėjusiems vokiečių žurnalistams sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
Prasidėjus plataus masto Rusijos agresijai prieš Ukrainą, Vokietija pranešė, kad dislokuos 5 tūkst. Bundesvero karių Lietuvoje stiprinant NATO rytinį sparną ir ši brigada bus priešakinėse linijose ginant Baltijos šalis. Lietuva šiuo metu rūpinasi vokiečių kariams priimti reikalinga infrastruktūra.
Žinia, kad juos gins ne tik Lietuvos ir NATO, bet ir vokiečių kariai, apskriejo vokiečių verslo bendruomenę. Ministrės teigimu, tai turėtų teigiamai atsiliepti investicijų iš Vokietijos pritraukimui. „NATO sąjungininkių įsipareigojimai – tai ne tik mūsų sienų ir teritorijos apsauga, bet ir investicijų apsauga“, – vokiečių žurnalistų delegacijai sakė ministrė. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad ir pati Lietuva didina finansavimą gynybai, įskaitant ir kibernetinį saugumą: „Savo kaimynus mes pažįstame jau šimtus metų.“
Vokiečių investuotojai užtikrinti dėl savo investicijų Lietuvoje
Kalbėdama su vokiečių žurnalistais ministrė pažymėjo, kad kai rusai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą 2022-aisiais, investuotojai ir Lietuvoje veiklą vykdančios užsienio įmonės įvertino visas rizikas. Bet pasikeitusi geopolitinė padėtis investuotojų neišgąsdino. „Niekas nepasitraukė ir neplanuoja trauktis. Tai geras ženklas“, – sako ministrė.
Šių metų pavasarį Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų atlikta vokiečių investuotojų apklausa parodė, kad, nepaisant pasikeitusios geopolitinės padėties ir dėl karo kilusių ekonominių sunkumų, tokių kaip išaugusios energijos kainos, Vokietijos įmonės buvo visiškai patenkintos Lietuva kaip lokacija savo verslui. 98 proc. apklaustų įmonių tvirtino, kad vėl investuotų Lietuvoje.
Lietuva su Vokietija stiprina bendradarbiavimą gynybos srityje. A. Armonaitė vokiečių žurnalistams teigė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija palaiko ryšius su Vokietijos gynybos sektoriaus įmonėmis, kurios aktyviai domisi Lietuva kaip regionu plėtoti gynybos pramonę. Priėmus įstatymo pataisas, Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose galės kurtis ir gynybos sektoriaus įmonės. Auga susidomėjimas mūsų šalimi ir iš kitų sektorių – Vokietijos biotechnologijų ir informacinių technologijų įmonių. „Dirbame šioje srityje. Šiuo metu tai ypač aktuali tema“, – leidiniui „Baltic Business Quarterly“ teigė A. Armonaitė. Ji taip pat akcentavo glaudų abiejų šalių bendradarbiavimą transporto srityje.
Šį rudenį ministrė lankėsi Vokietijoje ir šios šalies įmonėms pristatė Lietuvos investicinę aplinką. Vokietija išlieka tarp didžiausių investuotojų mūsų šalyje. Lietuvai siekiant transformuotis į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, pasak ministrės, itin svarbu pritraukti vokiečių investicijų ir į aukštųjų technologijų sektorių. Vizito metu A. Armonaitė kartu su Vokietijos, Latvijos ir Estijos ministrais pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo skaitmenizacijos ir inovacijų srityje. Baltijos šalys ir Vokietija susibūrė į Inovacijų klubą, siekdamos dalytis žiniomis ir gerąja skaitmeninimo srities patirtimi bei bendradarbiauti rengiant pasiūlymus dėl inovacijoms palankios Europos Sąjungos skaitmeninės darbotvarkės.
Vokietijos lyderystė stiprinant Baltijos šalių gynybą
Vokietija išlieka itin svarbi partnerė modernizuojant Lietuvos kariuomenę. Lietuva sustiprino savo karines pajėgas vokiečių gamybos savaeigėmis haubicomis „PZH 2000“, kurios yra vienos pažangiausių pasaulyje. Lietuva taip pat įsigijo „Boxer“ platformos pėstininkų kovos mašinų „Vilkas IVF“, kurias gamina vokiečiai. Šalies kariuomenė iš Vokietijos perka ir kitas transporto priemones – karinius sunkvežimius ir visureigius – bei svarsto galimybę įsigyti modernių vokiečių tankų „Leopard“. Lietuvos kariai taip pat naudoja vokiečių automatinius šautuvus „G-36“. Investuojant į infrastruktūrą, šį rudenį Lietuvoje buvo atidarytos ir didžiausios Baltijos šalyse pėstininkų kovos mašinų remonto dirbtuvės „Vilkas“.
Vokietija yra svarbi ginkluotės tiekėja ir kitoms Baltijos šalims – Latvijai ir Estijai. Neseniai abi šalys kartu nusprendė įsigyti pažangias vokiečių gamybos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas „IRIS-T“. Rugsėjį Baltijos šalyse lankęsis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius patikino, kad jos gali visiškai pasikliauti NATO sąjungininke Vokietija, kurios aktyvus vaidmuo tiek stiprinant Baltijos šalių gynybos pajėgumus, tiek dislokuojant kovai pasirengusią Bundesvero brigadą yra stipri atgrasymo priemonė. „Mes esame su jumis. Vokietija imasi lyderystės stiprinant gynybą Baltijos šalyse. Jūsų saugumas yra mūsų saugumas“, – sakė Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius.
Parengta pagal „Baltic Business Quarterly“ ir Vokietijos spaudą.
