Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) siūlo paslaugos tarifą butuose gyvenantiems klaipėdiečiams branginti nuo 0,82 Eur/kv. m iki 1,1 Eur/kv. m.
Paskaičiuota, kad 50 kv. m ploto buto gyventojai iki šiol mokėjo 41 eurą per metus, o po padidinimo mokės 55 eurus per metus. Pabrangimas per metus – 14 eurų.
Individualus namas, kuris naudojasi individualiais konteineriais ir rūšiuoja atliekas, iki šiol mokėjo 72 eurus per metus. Nuo kitų metų turėtų mokėti 89 eurus per metus. Kaina auga 17 eurų.
KRATC pateikia ir viešai prieinamus duomenis. Jie rodo, kad po planuojamo padidinimo 2024 m. Klaipėdoje 60 kv./m butui, kuriame gyvena 2 žmonės, rinkliava už atliekas būtų 66 eurai metams. Vilniuje – 58 eurai, Panevėžyje – 95 eurai. Kiti didmiesčiai apie kainų didinimą dar neskelbė, tačiau jau dabar metinis mokestis už atliekas svyruoja nuo 65 iki 75 eurų per metus.
Vilniuje pigiau
Individualaus namo savininkams (su kolektyviniais konteineriais) mažiausia rinkliava Vilniuje – 87 eurai per metus. Klaipėda po padidinimo pagal kainą išliktų antra (106 eurai), o kituose didžiuosiuose miestuose individualaus namo savininkai, besinaudojantys kolektyviniais konteineriais, mokės nuo 130 iki 186 eurų per metus.
Smulkiojo verslo segmente (kavinės iki 100 kv./m ir pan.), Klaipėdoje ir po padidinimo rinkliava išliks mažiausia: 75 eurai per metus. Kituose šalies miestuose mokestis analogiškoms įmonėms svyruoja nuo 173 iki 528 eurų.
KRATC direktorė Roma Budrienė sakė, kad viena pagrindinių priežasčių, dėl ko reikia didinti rinkliavos tarifus, yra amarkiai išaugusios atliekų surinkimo bei vežimo kainos.
Šioje rinkoje tiek Klaipėdos regione, tiek visoje Lietuvoje madas diktuoja dvi bendrovės – „Ecoservice“ ir „Ekonovus“.
Šiemet įvyko naujas viešųjų pirkimų konkursas, atliekų surinkimo ir vežimo Klaipėdos mieste kaina pabrango beveik 3 kartus – nuo 17,22 Eur/t iki 47,70 Eur/t, pabrangimas net 30,48 Eur/t.
Šiemet KRATC pasirašė sutartį su UAB „Ecoservice“ dėl mišrių komunalinių, maisto, didžiųjų ir biologiškai skaidžių (žaliųjų) atliekų surinkimo Klaipėdos teritorijoje.
Prieš rinkimus nebrangino
KRATC Klaipėdos miesto tarybai projektą branginti buitinių atliekų tvarkymo rinkliavą siūlė jau praėjusiais metais. Tuomet buvo prašoma kainas didinti 22-25 proc. Tačiau prieš pat savivaldos rinkimus vietos politikai tokiam žingsniui nesiryžo.
„Beveik 2,5 mln. turėsime sumokėti valstybei taršos (sąvartyno) mokesčio, kuris nuo Naujųjų metų didinamas tris kartus“, – prieš metus dar vieną brangimo priežastį minėjo KRATC atstovai.
KRATC taip pat turi 9 milijonų eurų paskolą. Didžioji dalis kurios naudojama investiciniams projektams, tačiau už ją mokamos apie 0,5 euro per metus palūkanos taip pat didina rinkliavos tarifą.
Klaipėdos savivaldybės narys Vidmantas Dambrauskas sako atidžiai išnagrinėjęs KRATC pateiktus skaičiavimus ir teigia, kad pateikti duomenys jį įtikino ir jam nekyla abejonių, kad buitinių atliekų išvežimo tarifą reikia didinti.
Politikas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva pakankamai sėkmingai tvarkosi su šiukšlių problema, nes jam teko susidurti su situacija kitose Europos šalyse, kur ši paslauga daug kartų brangesnė.
V. Dambrauskas įsitikinęs, jog nereikia siekti, kad KRATC kreditiniai įsipareigojimai, jau dabar siekiantys 9 milijonus eurų, ir toliau augtų.
„Mes galime nematyti, galime paslėpti galvą į smėlį kaip strutis. Nekelti dar penkerius metus įkainio. Ir ateinančiai valdžiai priduoti įmonę ne su 9 milijonais eurų paskolos, o su 29 milijonais“, – skaičiavo V. Dambrauskas.
Ar teisinga tvarka?
Tačiau V. Dambrauskui kilo abejonių, ar buitinių atliekų surinkimo sistema Klaipėdoje yra teisinga. Jis atkreipė dėmesį, kad dviejų kambarių bute gyvenantys du pensininkai turės mokėti 66 eurus per metus, gyvenantieji individualiame name ir generuojantieji daug daugiau atliekų – 106 eurus, o kavinės tik 75 eurus.
„Visi turime tėvus. Gyvena iš 700 eurų pensijos. Ar tai yra proporcinga?“ – klausė V. Dambrauskas.
Pasak R. Budrienės, tokia metodika nustatyta jau labai seniai ir ją pakeisti nėra paprasta. Ji taip pat priminė, kad kituose miestuose rinkliava skaičiuojama skirtingai. Pavyzdžiui, Šiauliuose rinkliavos dydį lemia ne tik buto plotas, bet ir jame gyvenančių asmenų skaičius.
Taip pat KRATC atstovai akcentuoja, kad iki šiol rinkliavos dydis Klaipėdos mieste nebuvo didelė problema palyginti su kitais komunaliniais mokesčiais. Laiku rinkliavą sumoka apie 99 procentai gyventojų.
Visgi Klaipėdos politikų nuomonės dėl rinkliavos išsiskiria. Leonas Makūnas pasigedo solidesnio atliekų surinkimo ir išvežimo sąnaudų Klaipėdoje padidėjimo pagrindimo.
Raimondas Tamošauskas stebisi, kad 10 proc. atliekų tvarkymo sistemos yra administravimo mokestis, nors kitos Savivaldybės įmonės taiko tik 3 procentų administravimo mokestį.
Politikai taip pat svarsto, kad atliekas surinkti galėtų Savivaldybės įmonė, pavyzdžiui, UAB „Klaipėdos paslaugos“. Tokia tvarka yra Kaune.
Galutinį sprendimą Klaipėdos miesto taryba dėl atliekų rinkliavos turėtų priimti posėdyje kitą savaitę.
