Įvertinimas
Finansų ministerijos organizuotame mokslo darbų konkurse nugalėję studentai ir jų darbų vadovai apdovanoti piniginėmis premijomis. Konkursui savo baigiamuosius mokslo darbus viešųjų finansų temomis pateikę ir nugalėję studentai nagrinėjo tokias temas kaip dalyvaujamąjį biudžetą, mokesčių lengvatų įtaką biudžetui, analizavo bendrojo ugdymo įstaigų finansų valdymą, socialines paslaugas teikiančių įstaigų biudžeto sudarymą.
„Džiaugiamės, kad pirmą kartą organizuotas toks konkursas sulaukė studentų ir jų darbų vadovų susidomėjimo. Su viešųjų finansų valdymu kiekvienas iš mūsų susiduria kasdien – mokame mokesčius, naudojamės viešosiomis paslaugomis, komentuojame valstybės institucijų lėšų panaudojimą. Tikimės, kad šis konkursas ir toliau skatinsis studentus aktyviau domėtis ir analizuoti viešųjų finansų valdymo procesus Lietuvoje, kartu prisidedant prie lėšų valdymo efektyvumo bei naudos visuomenei“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Finansų ministerija apdovanojo šiuos studentus ir jų darbų vadovus:
I vieta magistro baigiamojo darbo kategorijoje – Gabija Kilikevičiūtė, Mykolo Romerio universitetas. Darbo tema – „Mokesčių lengvatų įtakos nacionaliniam biudžetui vertinimas“, darbo vadovas – doc. dr. Liucija Birškytė.
I vieta bakalauro baigiamojo darbo kategorijoje – Greta Poškienė, Klaipėdos universitetas. Darbo tema – „Dalyvaujamasis biudžetas Lietuvoje: diegimas, mastas ir reikšmingumas“, darbo vadovas – prof. dr. Jaroslav Dvorak.
II vieta bakalauro baigiamojo darbo kategorijoje – Renata Miškinienė, Vilniaus universitetas. Darbo tema – „Socialines paslaugas teikiančių įstaigų biudžeto sudarymas ir analizė: Varėnos globos namų atvejis“, darbo vadovas – doc. dr. Daiva Tamulevičienė.
I vieta profesinio bakalauro baigiamojo darbo kategorijoje – Viktorija Durovič, SMK aukštoji mokykla. Darbo tema – „Bendrojo ugdymo įstaigų finansų valdymo analizė ir vertinimas“, darbo vadovas – dr. Laura Gudelytė-Žilinskienė.
Konkurse galėjo dalyvauti aukštųjų mokyklų (universitetų ir kolegijų) studentai, apgynę universitetinio bakalauro, profesinio bakalauro ar magistro darbus, kuriuose nagrinėjamos viešųjų finansų temos, pavyzdžiui, valstybės piniginių išteklių valdymas Lietuvoje arba Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, valstybės piniginių išlaidų valdymo efektyvumas, tikslingumas, nauda Lietuvos ekonomikai ir visuomenei, kuriama pridėtine vertė, atskaitomybė ir pan.
Konkurso nugalėtojai pretendavo pasidalyti piniginių premijų prizinį fondą, kurį sudarė 9-i praėjusių metų vidutiniai darbo užmokesčiai. Iš viso piniginėmis premijomis buvo numatyta apdovanoti 6-is mokslo darbų autorius – 2 magistro, 2 universitetinio bakalauro ir 2 profesinio bakalauro darbo autorius bei jų vadovus. Kiekvienoje kategorijoje už 1 vietą buvo numatyta 2 VDU piniginė premija, už 2 vietą – 1 VDU piniginė premija (studentui skiriama 70 proc. piniginės premijos, darbo vadovui – 30 proc.).
Studentų darbai buvo vertinami pagal šiuos kriterijus: baigiamojo darbo atitikimas viešųjų finansų valdymo temai; mokslo darbo aktualumas ir naujumas, praktinis išvadų pritaikomumas; baigiamojo darbo struktūra, jame naudoto tyrimo duomenų analizės kokybė, literatūra; išvadų ir pasiūlymų pagrįstumas. Darbus vertino finansų ministro įsakymu sudaryta komisija.
Planuojama, kad panašus Finansų ministerijos mokslo darbų konkursas viešųjų finansų temomis bus organizuojamas kasmet.
Apie studentų baigiamuosius mokslo darbus:
G. Kilikevičiūtė savo darbe nagrinėja mokesčių lengvatų poveikį nacionaliniam šalies biudžetui. Baigiamajame buvo išanalizuota mokesčių lengvatų situacija Lietuvoje ir jų teoriniai poveikio nacionaliniam biudžetui aspektai, parengta mokesčių lengvatų poveikio nacionaliniam biudžetui vertinimo metodika ir atliktas mokesčių lengvatų poveikio šalies nacionaliniam biudžetui vertinimas. Vertinimas buvo atliekamas pasitelkiant ekspertų, kurių veikla susijusi su mokesčių lengvatomis, interviu, naudojant kokybinį pusiau struktūrizuotos apklausos metodą, tai pat buvo pasitelkti kiti analizės metodai. Tyrimas parodė nevienareikšmišką lengvatų poveikį biudžetui. Daugeliu atvejų mokesčių lengvatos yra vertinamos kritiškai, nes jų administravimas gali būti sudėtingas, o jų panaudojimas gali nesuteikti norimų rezultatų. Įvertinus mokesčių lengvatų įtaką nacionaliniam Lietuvos biudžetui, G. Kilikevičiūtė siūlo keisti gyventojų pajamų apmokestinimo sistemą, kuomet taikomas skirtingas apmokestinimas pagal veiklos formas ir pajamų rūšis, atsisakyti akcizų lengvatų bei kelių PVM lengvatų.
G. Poškienė savo baigiamajame darbe nagrinėjo dalyvaujamojo biudžeto mastą ir reikšmingumą Lietuvoje. Tyrime buvo taikytas kokybinis metodas – pusiau struktūruotas interviu su savivaldybių tarnautojais ir ekspertais, dirbančiais su dalyvaujamuoju biudžetu. Remiantis nustatytais dalyvaujamojo biudžeto Lietuvoje masto ir reikšmingumo kriterijais ir atlikto tyrimo rezultatais, dalyvaujamojo biudžeto Lietuvoje mastas ir reikšmingumas buvo įvertintas vidutiniškai. Autorė, apibendrinusi kokybinio tyrimo rezultatus, nustatė, kad nepakankamas gyventojų suvokimas apie dalyvaujamojo biudžeto konceptą, silpnas gyventojų įsitraukimas, silpnas socialiai pažeidžiamų žmonių ir mažumų grupių įtraukimas ir stebėsenos trūkumas buvo vieni iš dalyvaujamojo biudžeto mastą ir reikšmingumą veikiančių veiksnių. Dalyvaujamojo biudžeto komunikacija Lietuvoje yra pakankamai veiksminga, tačiau trūksta didesnio nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių organizacijų įtraukimo. Labiausiai pasiteisinusi komunikacijos priemonė Lietuvoje – gyvi susitikimai, gyvas bendravimas su vietos gyventojais, individualus kontaktas.
R. Miškinienė savo baigiamajame darbe išskyrė socialinių paslaugų poreikio didėjimo problemą ir todėl pasirinko nagrinėti viešojo sektoriaus biudžeto sudarymo principus bei socialinių paslaugų įstaigų finansavimo tvarką Varėnos globos namų pavyzdžiu. Darbe buvo tiriama, kokie veiksniai ir kaip nulėmė Varėnos globos namų biudžeto pajamų ir išlaidų apimtis. Darbe buvo siekiama įvertinti, kaip sudaryti efektyvesnį ir tikslingesnį biudžetą. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, biudžeto projektuose tiek planuotos pajamos, tiek planuotos išlaidos buvo mažesnės nei faktiškai patirtos, o tai parodė, jog nepakankamai dėmesio skiriama biudžeto planavimui, nepakankamai įvertinama praėjusių metų rodiklių dinamika. To siekiant autorė siūlo daugiau dėmesio skirti vertinant prognozuojamų biudžetinių įstaigų pajamų surinkimą už teikiamas socialines paslaugas, atsižvelgti į gyventojų pensijų indeksavimą, slaugos ir priežiūros tikslinių kompensacijų bazinių dydžių ir kitus Vyriausybės teisės aktų projektuose nustatomų rodiklių pokyčius.
V. Durovič savo baigiamajame darbe dėmesį skyrė bendrojo ugdymo įstaigų finansų valdymui pasitelkusi dviejų bendrojo ugdymo įstaigų – mažesnių miestelio gimnazijų – pavyzdžius. Bendrojo ugdymo įstaigos, teikiančios visuomenei svarbias švietimo paslaugas, turi ribotus išteklius, todėl juos turi valdyti efektyviai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu abiejų švietimo įstaigų pagrindinės veiklos pajamos ir sąnaudos išaugo. Nustatyta, kad egzistuoja maža tikimybė, jog artimiausiu laikotarpiu tyrime nagrinėjamos gimnazijos patirs veiklos deficitą. Atsižvelgiant į žemą šių bendrojo ugdymo įstaigų abiturientų, įstojusių į aukštąsias mokyklas, lygį, joms siūloma peržiūrėti sąnaudų struktūrą, ieškant būdų padidinti besimokančiųjų motyvaciją siekti aukštojo mokslo, gerų mokymo ir mokymosi rezultatų.
