Įvertinimas
Rugpjūčio 1 d. dalyje Lietuvos savivaldybių pradėtas bandomasis pacientų pavėžėjimo projektas įsibėgėja. Startavus trims projekto etapams pacientai, kuriems reikia hemodializės paslaugų, vyresnio amžiaus pacientai bei neįgalieji, kurie negali savarankiškai vykti į/iš gydymo įstaigas bei yra socialiai pažeidžiami gali naudotis pavėžėjimo paslauga. Pirminiais duomenimis, kas savaitę pervežama apie 300 pacientų, o augant apimtims, planuojama, jog skaičius augs iki 900 per savaitę.
Pirmadienį Jurbarke į apskritojo stalo diskusiją, skirtą aptarti bandomojo pacientų pavėžėjimo projekto rezultatus bei ateities perspektyvas, susirinko sveikatos apsaugos sistemos dalyviai, savivaldybių, pacientų organizacijų atstovai: sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direktorius Nerijus Mikelionis, GMP tarnybos atstovas Tomas Vasiliauskas, Jurbarko savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, Prienų savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Kaišiadorių savivaldybės vicemeras Tomas Vaicekauskas bei Kauno krašto nefrologinių ligonių draugijos „Kauno gyvastis“ vadovė Irma Juodienė.
Anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, bandomasis projektas reikalingas tam, kad sužinotume, kaip ši paslauga veikia realiame gyvenime, koks šios paslaugos mastas, kiek ir kokio pobūdžio pacientams pavėžėjimas yra reikalingiausias, kaip bendradarbiautų skirtingos savivaldybės ir t. t.
„Jau iki bandomojo projekto starto pavienėse savivaldybėse buvo iniciatyvų padėti pacientams lengviau pasiekti gydymo įstaigas ir sugrįžti iš jų. Žvalgėmės ir į užsienio praktikas, tačiau pavyzdžiai gana skirtingi ir ne visada sklandžiai veikiantys, todėl nuspręsta imtis bandomojo projekto, atsakyti į kylančius klausimus, identifikuoti kritines vietas, numatyti tikslius finansinius kaštus, kad nuo kitų metų vidurio paslauga būtų prieinama jau visoje Lietuvoje“, – teigė ministras.
Paslaugos poreikis auga
„Pirmųjų trijų mėnesių statistika parodė, jog per savaitę pavėžėjimo paslauga suteikiama apie 270 -iai pacientų, per mėnesį tai sudaro apie 1000 pavėžėjimų. Skaičiai auga ir greitu metu per savaitę reikės 600-900 pavėžėjimų. Didžiausias paslaugos poreikis numatomas pacientams grįžtantiems iš priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus į namus bei vykstantiems planiniam stacionariniam gydymui“, – teigė GMP tarnybos atstovas T. Vasiliauskas.
Anot jo, žiūrint į dabartinius skaičius, vienas pavėžėjimas, kurio metu gali vykti vienas ar keli pacientai, valstybei kainuoja 47-52 eurai, bet didėjant paslaugos apimtims šie skaičiai turėtų mažėti.
Jurbarkas – vienas pirmųjų rajonų, kuriame startavo pavėžėjimo paslauga. Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius teigia, kad dar iki projekto pradžios buvo pradėta ieškoti priemonių, kaip palengvinti pacientų patekimą pas gydytojus.
„Atsižvelgiant į tai, kad ne visi pacientai gali nuvykti pas gydytoją, nes sunkiau juda, turi mažesnes pajamas, ar gyvena toliau nuo gydymo įstaigos ir viešasis transportas jų nepasiekia, pokyčiai buvo reikalingi. Tačiau kaip ir bet kur kitur – įvesti naujovę yra sudėtinga – iš pradžių pacientai nauja paslauga nelabai pasitiki, galbūt pritrūksta sklandesnės komunikacijos. Tačiau žiūrint bendrai – tiek pacientai, tiek savivaldybės, tiek gydymo įstaigos bandomąjį projektą vertina teigiamai“, – teigia S. Mockevičius.
Svarbus koordinavimas
Anot Prienų savivaldybės mero A. Vaicekausko, pacientų pavėžėjimo klausimas buvo peržiūrimas kartu su viešojo transporto srautu rajone. Anot mero, dar prieš startuojant projektui, Prienų savivaldybės gyventojams buvo galima naudotis pavėžėjimo paslauga, ir nors ji buvo mokama – jau tada susilaukė nemažai susidomėjimo.
„Sklandų paslaugos teikimą lemia žmonės. Turime subūrę komandą, kuri konsultuoja pacientus, o taip pat ir medikus. Pasitaiko atvejų, kai ir pastarieji nežino, kam ir kaip pavėžėjimo paslauga yra teikiama, tad turėdami vietoje žmonių, kurie gali pakonsultuoti, taip dar labiau šias paslaugas vystome“, – diskusijos metu teigė A. Vaicekauskas.
Kaišiadorių savivaldybės vicemeras Tomas Vaicekauskas taip pat antrino, jog projekto startas buvo sėkmingas: „Pavėžėjimą pradėjome nuo pacientų, kuriems reikia hemodializės paslaugų. Tiesa, didžiausias iššūkis – susiderinti laikus su hemodializės paslaugas teikiančia klinika, nes esame apriboti 3 pacientų per vieną vežimą reikalavimu.“
Vicemeras taip pat pritarė Prienų savivaldybės merui, jog projekto koordinatoriaus vaidmuo savivaldybėse yra labai svarbus parodant aiškų paciento kelią, kaip šią paslaugą gauti.
Svarbiausia – prieinamumas pacientams
Anot Kauno krašto nefrologinių ligonių draugijos „Kauno gyvastis“ vadovės I. Juodienės, pagrindinis tikslas pacientams – paslaugos prieinamumas, nes iki šiol koordinuotos paslaugos Lietuvoje nebuvo – kiekviena savivaldybė šį klausimą sprendė savaip.
I. Juodienės teigimu, pacientui išgirdus „pilotinis projektas“ kyla labai daug klausimų – apie ką tai, kodėl paslauga teikiama tik tam tikrose savivaldybėse ir panašiai. Natūralu, kad informacijos trūksta ir kartais sunku į kylančius paciento klausimus atsakyti.
„Šiandien ne kartą paliestas finansavimo klausimas – minėta, jog vienas paciento pervežimas valstybei kainuoja 47-52 eurai. Tokią kainą turėtų mokėti pacientas, jeigu nebūtų valstybės paramos ir neįgaliesiems asmenims, pacientams, kurie gauna mažas pajamas, tai yra našta. Pacientai džiaugiasi, kad paslauga atsirado, nes to siekta 20 metų“, – apibendrino I. Juodienė.
Kitas etapas – paslaugos visai Lietuvai
Bandomasis projektas tęsis iki kitų metų liepos 1 d. Apibendrinus duomenis bus sprendžiama dėl paslaugos plėtros visos valstybės mastu.
Šiuo metu projektą koordinuojančios GMP tarnybos direktorius N. Mikelionis teigia, jog nors paslaugos poreikis auga, šiuo metu tam tikrų paslaugų rezultatus sunku pamatuoti: „Kalbant apie planinių pacientų ir pacientų iš priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus parvežimą, šiuo metu neturime pilno duomenų paketo, nes pacientai dažnu atveju grįžta skirtingais keliais – parsiveža artimieji, parvažiuoja patys ar parvežimą suorganizuoja savivaldybės, tad tikimės, projektui įgavus pagreitį, turėti tikslesnius duomenis.“
Jo teigimu, užtikrinti sklandų paslaugos teikimą padeda trumpasis telefono numeris 1808, kurio pagalba priimami tiek valstybinio lygio pavėžėjimo užsakymai, tiek padedama savivaldybių koordinatorių darbui.
Diskusijos įrašas skelbiamas Sveikatos apsaugos ministerijos „Facebook“ paskyroje, jį galite rasti ČIA.
Trumpai apie projektą
Pavėžėjimo paslauga šiuo metu teikiama:
kai vykstama į gydymo įstaigą gauti planinių specializuotų ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų; kai vykstama į gydymo įstaigą gauti planinių asmens sveikatos priežiūros dienos paslaugų (dienos chirurgija, dienos stacionaras); kai vykstama į gydymo įstaigą gauti planinių ambulatorinių reabilitacijos paslaugų (medicininė, vaikų raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija); kai vykstama į gydymo įstaigą gauti planinių hemodializės paslaugų; kai pacientas pervežamas iš vienos gydymo įstaigos į kitą planiniam tolesniam gydymui, procedūroms ar tyrimams atlikti; kai vykstama planiniam stacionariniam gydymui; kai vykstama į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl organo (-ų) transplantacijos; kai grįžtama iš priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus į gyvenamąją vietą. Į bandomąjį projektą įsijungė 20 savivaldybių: Alytaus, Alytaus rajono, Birštono, Jonavos rajono, Jurbarko, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kauno ir Kauno rajono, Kazlų rūdos, Kėdainių rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės, Pagėgių, Prienų rajono, Raseinių rajono, Šakių rajono, Šilalės rajono, Tauragės ir Vilkaviškio rajonų savivaldybės.
Projektas startavo trimis etapais:
rugpjūčio 1 d. pavėžėjimas startavo pacientams, kuriems reikia hemodializės paslaugų; spalio 1 d. pavėžėjimo paslauga pradėjo naudotis 75 metų ir vyresni asmenys; lapkričio 1 d. į bandomąjį projektą įtraukta paslauga ir neįgaliesiems. Paslauga yra teikiama tiek lengvaisiais automobiliais, tiek transportu, pritaikytu vežti neįgaliuosius bei greitosios medicinos pagalbos automobiliais, skirtais vežti gulinčius pacientus.
SAM Komunikacijos skyrius
