Titulinis Naujienos Finansų viceministras M. Liutvinskas: „Būtina greitesnė pažanga derybose dėl rusijos užšaldyto turto panaudojimo Ukrainos poreikiams“
Įvertinimas
Gruodžio 7-8 dienomis finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas Briuselyje dalyvaus Eurogrupės (EG) ir Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų Tarybos (ECOFIN) posėdžiuose, kuriuose didžiausias dėmesys bus skiriamas Ukrainos ekonominei ir finansinei situacijai ir ES fiskalinių taisyklių peržiūrai. Taip pat bus aptarti euro zonos valstybių narių 2024 m. biudžetų projektai.
ECOFIN posėdžio metu ministrai apsikeis nuomonėmis dėl Ekonominio ir finansinio rusijos agresijos prieš Ukrainą poveikio. Pastaruoju metu ES lygmens diskusijose yra koncentruojamasi į būtinybę užtikrinti pakankamą ir tęstinį ES finansinės paramos Ukrainai teikimą po 2023 metų bei žengti žingsnius link rusijos užšaldyto turto panaudojimo Ukrainos poreikiams.
„Būtina užtikrinti pakankamą tolesnę ES finansinę paramą Ukrainai. Tam artimiausiu metu reikia pasiekti sutarimą dėl 50 mlrd. eurų apimties finansinės priemonės, kuri apimtų 2024-2027 metų laikotarpį. Taip pat turime drąsiai judėti pirmyn su sprendimais, kurie leistų nukreipti rusijos užšaldytą turtą Ukrainos poreikiams. „Nenumatyto įnašo“ modelis, kai ES finansinių institucijų gaunamas pelnas iš užšaldyto rusijos turto būtų nukreipiamas Ukrainos poreikiams, būtų geras pirmas žingsnis mobilizuojant lėšas šalies atstatymui, po kurio turėtų sekti ir kiti sprendimai, leidžiantys panaudoti patį dėl sankcijų užšaldytą turtą“, – teigė M. Liutvinskas.
Taip pat ECOFIN posėdžio metu vyks diskusijos siekiant sutarimo dėl ES ekonominės valdysenos (fiskalinių taisyklių) peržiūros. Liekantys esminiai atviri klausimai apima tokius aspektus kaip skolos ir deficito mažinimo saugikliai, fiskalinė erdvė investicijoms ir reformoms bei tinkamo taisyklių vykdymo užtikrinimas. Lietuva derybose nuosekliai kelia nuostatą, kad atnaujintos ES fiskalinės taisyklės turi numatyti tam tikrą lankstumą šalių investicijoms į gynybinių pajėgumų stiprinimą.
ECOFIN metu vyks diskusija dėl atnaujintų 12 šalių – Belgijos, Latvijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kipro, Lenkijos, Vokietijos, Graikijos, Suomijos, Kroatijos, Italijos, Airijos – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) planų tvirtinimo, remiantis teigiamu EK vertinimu.
Taip pat posėdyje bus pristatytos pažangos ataskaitos dėl ES naujų nuosavų išteklių įvedimo bei Bendros valiutos paketo, kurio dalis yra teisinis pasiūlymas dėl skaitmeninio euro, kaip teisėtos mokėjimo priemonės.
EG posėdyje vyks apsikeitimas nuomonėmis dėl š. m. lapkričio mėn. 21 d. EK pateiktų euro zonos šalių 2024 m. biudžetų projektų vertinimų bei bus tvirtinamas bendras euro zonos ministrų pareiškimas šiuo klausimu. EK vertinimu, Lietuvos 2024 m. biudžeto projektas atitinka Tarybos fiskalinę rekomendaciją.
Taip pat EG posėdyje bus tęsiamos diskusijos dėl Kapitalo rinkų sąjungos gilinimo, siekiant nubrėžti strateginę kryptį ir prioritetus kitam ES instituciniam ciklui.
Be to, EK posėdyje pristatys rekomendacijas dėl Euro zonos ekonominės politikos 2024-2025 m.
