Žmogus kokybiškai gali dirbti tik tuomet, kai jaučia malonumą, o pasitenkinimas labiausiai priklauso nuo žmogaus sugebėjimo pasirinkti tokį darbą, kuris atitinka asmenybės poreikius ir interesus. Visuomenėje vis dar gyvuoja mitas, kad sėkmingai karjerai reikia gero išsilavinimo, puikiai mokytis mokykloje, o vėliau universitete.
Beldiesi į dar vienas tau uždarytas duris
O ką daryti žmogui, kuriam mokslai sekasi nelabai, jį slegia šeimos problemos?.. Visa tai sukuria kažkokį keistą nepasitikėjimo savimi jausmą. Tuomet pasijunti lyg užburtame sūkuryje, kur darbo pokalbiai pasibaigia malonia šypsena ir netesėtu pažadu „su jumis susisieksime“, tačiau grįžęs namo supranti, kad tu eilinį kartą beldeisi į dar vienas tau uždarytas duris. Tačiau gyvenime gausu ir kitokių pavyzdžių – didžiulis noras, gabumai, ir domėjimasis pasirinkta profesine sritimi padaro žmogų sėkmingu.
Pasimatuoti profesiją
Daugelis darbo skelbimų akcentuoja, jog norint užimti tam tikras pozicijas, reikalinga šiokia tokia darbo patirtis. O ką daryti, jei jos nėra, ką rašyti į savo gyvenimo aprašymą, o gal jį darbdaviui siųsti tuščią? Šiuo atveju pasimatuoti profesiją padeda savanorystė. Gruodžio -5-oji – visame pasaulyje minima Tarptautinė savanorystės diena. Šią dieną „Smeltės” progimnazijoje vyko gausybė patirtinių veiklų, skirtų savanorystei. Čia lankėsi garbingi svečiai, savanoriai, kurie noriai dalinosi savo savanoriavimo patirtimi, pasakojo, kokią naudą žmogui atneša gerumas, neatlygintinos veiklos.
Papildomi balai studijoms
Apsilankiusi 6 g. klasėje Klaipėdos raudonojo kryžiaus savanorė Auksė Janušauskaitė skatino moksleivius ieškoti atsakymų į klausimus, kodėl verta daryti gerus darbus, ką žmogui suteikia savanorystė? Ar dalindamasis su stokojančiaisiais savo laiku, dėmesiu, neatlygintinu darbu, žmogus daro pasaulį geresniu, o gal praturtina ir save? Su vyresniais moksleiviais bendravo Jaunimo organizacijų „Apskritasis” stalas valdybos narė Simona Bendikaitė, kuri dalinosi savo savanorystės patirtimi Tauragės krašto muziejuje „Santaka“. Savo išgyvenimais rengiant kultūros projektus, o taip pat ir Tauragės menų festivalį „Kvadratu”. Ji tikino, kad savanorystės veiklos išlaisvino ją kaip asmenybę, padėjo įveikti viešo kalbėjimo baimę, suteikė daug smagių patirčių, kelionių, o taip pat leido sukaupti papildomų balų universitetinėms studijoms.
Svečias iš Japonijos
Savo patirtimi Lietuvoje, darbu anglų kalbos klube dalinosi savanoris iš tolimosios Japonijos Kim Daeseng, kuris prieš atvykdamas į Lietuvą, žinojo tik tai, kad Lietuva yra tolima šalis, kur visi valgo bulves. „Smeltės” progimnazijoje su moksleiviais jis bendravo anglų kalba, šiltą ryšį su jaunuoliais padėjo palaikyti šypsena. Japonas šiuo metu savanoriauja Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos organizacijoje „Caritas”. Apie nuostabias savanorystės patirtis pasakojo Aurelija Lipskė, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos „Carito“ koordinatorė. Nepagailėjo savo laiko ir jėgų į mokyklą atvykti ir Kristina Norvilė, kurios pasakojimas, nuoširdumas ir gebėjimas pasiekti vaiko širdelę, pasišventimas kultūrai labai nudžiugino ketvirtokus.
Kalėdinę nuotaiką kūrė ir pasinerti į menines, Advento vainiko pynimo veiklas, septintokus kvietė mokytoja Robertina Janušauskienė. Darbas, kūryba, estetika, meninės kompozicijos praturtina kiekvieną žmogų, o sukurtas darbelis yra puiki dovana savo artimui. Jei paklaustum aplinkinių, kas yra savanoris, išgirstum panašius atsakymus, jog tai žmogus, savo noru atliekantis įvairias neatlygintinas veiklas, jis padeda organizacijai vykdyti veiklą, įgauna darbinės patirties, plečiasi pažįstamų, draugų ratas, o taip pat jis mokosi įsitraukdamas į veiklą. Savanorystė leidžia sukaupti gyvenimiškos, darbo patirties, suteikia šansą išbandyti save, pasimatuoti profesiją.
Šaltinis: Musuzinios.lt
