Įvertinimas
2013-2021 m. gyvenimo kokybė gerėjo visose didžiųjų miestų savivaldybėse. Labiausiai jose išvystytos materialinės gyvenimo sąlygos, gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas bei švietimo paslaugos. 2021 m. Vilniaus m. savivaldybė ne tik pagal bendrą GKI užėmė lyderio poziciją, bet ir pagal du sub-indeksus – materialines gyvenimo sąlygas bei gyventojų verslumą ir verslo konkurencingumą. Antrąją vietą bendrame GKI užėmusi Kauno m. savivaldybė lyderiavo tarp visų savivaldybių pagal švietimo paslaugų sub-indeksą.
Naujausią savivaldybių GKI galima rasti Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt. Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013-2021 m. GKI apima šešias sritis, susijusias su gyvenimo kokybe savivaldybėse. Didžiųjų miestų savivaldybių grupei priklauso 6 iš 60-ies Lietuvos savivaldybių (daugiau apie savivaldybių suskirstymą į klasterius rasite čia).
Didžiųjų miestų savivaldybių pozicija pagal GKI indeksą ir sub-indeksus 2021 m.
Pagal bendrą 2021 m. GKI didžiųjų miestų savivaldybės reitinge užima šias pozicijas: Vilniaus m. – 1-ą, Kauno m. – 2-ą, Klaipėdos m. – 4-ą, Šiaulių m. – 13-ą, Panevėžio m. – 18-ą ir Alytaus m. – 29-ą.
Pagal atskirus GKI sub-indeksus kai kurios didžiųjų miestų savivaldybės tarp visų 60 savivaldybių užima pačias aukščiausias pozicijas ir rikiuojasi taip: pagal materialines gyvenimo sąlygas Vilniaus m. – 1-oje, Kauno m. – 3-oje, Klaipėdos m. – 7-oje, Šiaulių m. – 19-oje, Panevėžio m. – 22-oje ir Alytaus m. – 32-oje vietoje; pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumą Vilniaus m. – 1-oje, Klaipėdos m. – 2-oje, Kauno m. – 4-oje, Šiaulių m. – 7-oje, Panevėžio m. – 14-oje ir Alytaus m. – 19-oje vietoje; pagal sveikatos paslaugas Kauno m. – 2-oje, Šiaulių m. – 3-oje, Klaipėdos m. – 4-oje, Vilniaus m. – 5-oje, Panevėžio m. – 7-oje ir Alytaus m. – 12-oje vietoje; pagal švietimo paslaugas Kauno m. – 1-oje, Vilniaus m. – 2-oje, Klaipėdos m. – 23-oje, Šiaulių m. – 24-oje, Panevėžio m. – 35-oje ir Alytaus m. – 59-oje vietoje; pagal demografiją, pilietinį ir visuomeninį aktyvumą Vilniaus m. – 6-oje, Šiaulių m. – 16-oje, Kauno m. – 25-oje, Klaipėdos m. – 45-oje, Alytaus m. – 46-oje ir Panevėžio m. – 58-oje vietoje; pagal viešąją infrastruktūrą, gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugumą Klaipėdos m. – 6-oje, Vilniaus m. – 7-oje, Alytaus m. – 36-oje, Panevėžio m. – 45-oje, Kauno m. – 47-oje ir Šiaulių m. – 48-oje vietoje.
Didžiųjų miestų savivaldybių GKI ir sub-indeksų pokytis 2013-2021 m.
Analizuojant didžiųjų miestų savivaldybes didžiausias bendras GKI augimas šių savivaldybių grupėje nuo 2013 iki 2021 m. fiksuotas Kauno m. (59,8 proc.) savivaldybėje, toliau rikiuojasi – Šiaulių m. (54,6 proc.), Vilniaus m. (51,8 proc.), Klaipėdos m. (51,5 proc.), Panevėžio m. (40,3 proc.) ir Alytaus m. (37,21 proc.) savivaldybės.
Pagal augimą 2013-2021 m. atskiruose sub-indeksuose didžiųjų miestų savivaldybių grupėje savivaldybės rikiuojasi taip: pagal materialinių gyvenimo sąlygų sub-indekso augimą pirmauja Alytaus m. (127,7 proc.) savivaldybė; pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo – Šiaulių m. (101,2 proc.); pagal sveikatos paslaugas – Kauno m. (31,8 proc.); pagal švietimo paslaugas – Kauno m. (11,6 proc.); pagal viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indeksą – Klaipėdos m. (58,6 proc.) savivaldybė. Ir pagal vieną sub-indeksą, t.y. demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo, fiksuojama rodiklio mažėjimo tendencija visose didžiųjų miestų savivaldybėse, mažiausias neigiamas šio sub-indekso pokytis– Kauno m. (-3,3 proc.).
Didžiųjų miestų savivaldybės pagal atskirus GKI sub-indekso rodiklius 2021 m. ir rodiklių pokytį 2013-2021 m. laikotarpiu
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2021 m. didžiųjų miestų savivaldybių grupėje didžiausias buvo Vilniaus m. (1139 Eur), Kauno m. (1046 Eur), Klaipėdos m. (1009 Eur) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Kauno m. (apie 2 kartus, t.y. nuo 500,2 iki 1045,7 Eur), Šiaulių m. (apie 2 kartus, t.y. nuo 437 iki 882,8 Eur), Vilniaus m. (95 proc., t.y. nuo 583,9 iki 1138,6 Eur) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Kauno m. (11,9 proc., t.y. nuo 934,6 iki 1045,7) ir Vilniaus m Vilniaus m. (10 proc., t.y. nuo 1034,8 iki 1138,6 Eur) savivaldybėse.
Užimtų gyventojų dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų didžiausia buvo Vilniaus m. (0,93), Kauno m. (0,85), Šiaulių m. (0,77) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Vilniaus m. (16,8 proc., t.y. nuo 0,8 iki 0,93), Alytaus m. (8,7 proc., t.y. nuo 0,66 iki 0,72), Kauno m. (3,4 proc., t.y. nuo 0,82 iki 0,85). 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Alytaus m. (4,2 proc., t.y. nuo 0,69 iki 0,72).
Pagal didžiausią naudingą plotą (m²), tenkantį vienam gyventojui, 2021 m. didžiųjų miestų savivaldybės rikiavosi taip: Kauno m. (34,2), Vilniaus m. (34,1), Šiaulių m. (31,8). Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Vilniaus m. (20,1 proc., t.y. nuo 28,4 iki 34,1), Kauno m. (17,9 proc., t.y. nuo 29 iki 34,2), Panevėžio m. (17,4 proc., t.y. nuo 27 iki 31,7) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Vilniaus m. (3,3 proc., t.y. nuo 33 iki 34,1) savivaldybėje.
Renovuotų daugiabučių dalis 2021 m. didžiausia buvo Panevėžio m. (0,133), Klaipėdos m. (0,121), Alytaus m. (0,118). Didžiausias ir labai ženklus rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Vilniaus m. (t.y. nuo 0,00032 iki 0,044), Alytaus m. (t.y. nuo 0,00095 iki 0,118), Kauno m. (t.y. nuo 0,00087 iki 0,077) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Šiaulių m. (25,7 proc., t.y. nuo 0,031 iki 0,04), Panevėžio m. (20,9 proc., t.y. nuo 0,11 iki 0,133), Klaipėdos m. (9,8 proc., t.y. nuo 0,109 iki 0,121).
Veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, didžiausias 2021 m. tarp didžiųjų miestų savivaldybių buvo Vilniaus m. (69,9), Kauno m. (51), Klaipėdos m. (44,8). Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Vilniaus m. (27,2 proc., t.y. nuo 54,9 iki 69,9), Kauno m. (25,1 proc., t.y. nuo 40,8 iki 51), Alytaus m. (23,6 proc., t.y. nuo 29,7 iki 36,7) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Alytaus m. (4,8 proc., t.y. nuo 35 iki 36,7), Kauno m. (4,7 proc., t.y. nuo 48,8 iki 51) ir Vilniaus m. (4,5 proc., t.y. nuo 66,9 iki 69,9) savivaldybėse.
Didžiausios materialinės investicijos (tūkst. Eur), tenkančios 1 tūkst. gyventojų, 2021 m. buvo Vilniaus m. (6571,9 tūkst. Eur), Klaipėdos m. (4496,1 tūkst. Eur), Kauno m. (3801,6 tūkst. Eur) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Kauno m. (2,3 karto, t.y. nuo 1645,7 iki 3801,6 tūkst. Eur), Šiaulių m. (94,6 proc., t.y. nuo 1536,6 iki 2989,6 tūkst. Eur), Vilniaus m. (76,6 proc., t.y. nuo 3721 iki 6571,9 tūkst. Eur) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Kauno m. (34,4 proc., t.y. nuo 2828,9 iki 3801,6 tūkst. Eur), Šiaulių m. (33,7 proc., t.y. nuo 2235,7 iki 2989,6 tūkst. Eur), Alytaus m. (22,7 proc., t.y. nuo 1245 iki 1527,7 tūkst. Eur) savivaldybėse.
Tiesioginės užsienio investicijos (Eur), tenkančios 1 gyventojui, didžiausios 2021 m. tarp didžiųjų miestų savivaldybių buvo Vilniaus m. (34760 Eur), Klaipėdos m. (9523 Eur), Kauno m. (5307 Eur) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Šiaulių m. (apie 3,6 karto, t.y. nuo 930 iki 3304 Eur), Klaipėdos m. (apie 2,2 karto, t.y. nuo 4403 iki 9523 Eur), Vilniaus m. (98,2 proc. t.y. nuo 17538 iki 34760 Eur) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Šiaulių m. (35,8 proc., t.y. nuo 2433 iki 3304 Eur), Kauno m. (17 proc., t.y. nuo 4535 iki 5307 Eur), Panevėžio m. (15,9 proc., t.y. nuo 3945 iki 4572 Eur) savivaldybėse.
Įmonių apyvarta (tūkst. Eur), tenkanti 1 tūkst. gyventojų, didžiausia 2021 m. tarp didžiųjų miestų savivaldybių buvo Vilniaus m. (83414,6 tūkst. Eur), Klaipėdos m. (60357,3 tūkst. Eur), Kauno m. (59477,3 tūkst. Eur) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Kauno m. (89,3 proc., t.y. nuo 31425,5 iki 59477,3 tūkst. Eur), Vilniaus m. (88,4 proc. t.y., nuo 44264,2 iki 83414,6 tūkst. Eur), Alytaus m. (68,9 proc., t.y. nuo 17388,6 iki 29376,6 tūkst. Eur) savivaldybėse.
Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis (tūkst. Eur), tenkanti 1 tūkst. gyventojų, didžiausia 2021 m. tarp didžiųjų miestų savivaldybių buvo Vilniaus m. (22470,8 tūkst. Eur), Klaipėdos m. (16019,2 tūkst. Eur), Kauno m. (14219,4 tūkst. Eur) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Vilniaus m. (2,5 karto, t.y. nuo 9096 iki 22470,8 tūkst. Eur), Kauno m. (apie 2,4 karto, t.y nuo 5930,7 iki 14219,4 tūkst. Eur), Šiaulių m. (apie 2,4 karto, t.y. nuo 4905 iki 11612,6 tūkst. Eur) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Vilniaus m. (23,3 proc., t.y. nuo 18226,3 iki 22470,8 tūkst. Eur), Kauno m. (21,6 proc., t.y nuo 11697,6 iki 14219,4 tūkst. Eur), Šiaulių m. (14,2 proc., t.y. nuo 10170,7 iki 11612,6 tūkst. Eur) savivaldybėse.
Praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų, didžiausias 2021 m. tarp didžiųjų miestų savivaldybių buvo Kauno m. (306), Klaipėdos m. (214), Vilniaus m. (205) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Kauno m. (38,6 proc., t.y. nuo 221 iki 306), Vilniaus m. (21,3 proc., t.y. nuo 169 iki 205), Panevėžio m. (9,8 proc., t.y. nuo 172 iki 188) savivaldybėse. 2020-2021 m. rodiklio augimas nustatytas tik Kauno m. (7,3 proc., t.y. nuo 286 iki 306) ir Vilniaus m. (1,7 proc., t.y. nuo 201 iki 205) savivaldybėse.
Paliatyvios pagalbos, globos, slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, didžiausias 2021 m. buvo Šiaulių m. (2,3), Klaipėdos m. (2,2), Kauno m. (1,8) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Klaipėdos m. (52,7 proc., t.y. nuo 1,4 iki 2,2), Alytaus m. (41,8 proc., t.y. nuo 0,6 iki 0,8), Kauno m. (30,6 proc., t.y. nuo 1,4 iki 1,8) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Panevėžio m. (30,5, t.y. nuo 0,6 iki 0,8) ir Kauno m. (7,2 proc., t.y. nuo 1,7 iki 1,8) savivaldybėje.
Sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, didžiausias 2021 m. tarp didžiųjų miestų savivaldybių buvo Panevėžio m. (475), Šiaulių m. (389), Alytaus m. (338) savivaldybėse. 2013-2021 m. rodiklio sumažėjimas fiksuotas visose didžiųjų miestų savivaldybėse, mažiausias rodiklio sumažėjimas buvo Šiaulių m. (16,2 proc., t.y. nuo 465 iki 389), Klaipėdos m. (17,8 proc., t.y. nuo 367 iki 302), Panevėžio m. (18,7 proc., t.y. nuo 584 iki 475) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Panevėžio m. (70,2 proc., t.y. nuo 279 iki 475) ir Klaipėdos m. (15 proc., t.y. nuo 263 iki 302) savivaldybėse.
Vaikų, dalyvaujančių ikimokykliniame ugdyme, dalis tarp 1–6 m. amžiaus gyventojų didžiausia 2021 m. tarp didžiųjų miestų savivaldybių buvo Kauno m. (0,79), Šiaulių m. (0,72), Vilniaus m. (0,68) savivaldybėse. 2013-2021 m. fiksuotas rodiklio sumažėjimas beveik visose didžiųjų miestų savivaldybėse, išskyrus vieną – Kauno m. (6 proc., t.y. nuo 0,74 iki 0,79) savivaldybę.
Pagal lietuvių kalbos brandos egzaminą laikiusių absolventų, kurių egzamino rezultatai buvo įvertinti aukščiausiais balais intervale nuo 86 iki 100 proc., dalį 2021 m. tarp didžiųjų miestų savivaldybių lyderiavo Kauno m. (0,184), Vilniaus m. (0,181), Šiaulių m. (0,155) savivaldybės. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Kauno m. (2,2 karto, t.y. nuo 0,082 iki 0,184), Vilniaus m. (82,5 proc., t.y. nuo 0,099 iki 0,181), Šiaulių m. (78,4 proc., t.y. nuo 0,087 iki 0,155) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Vilniaus m. (37,7 proc., t.y. nuo 0,131 iki 0,181) ir Kauno m. (7,4 proc., t.y. nuo 0,171 iki 0,184) savivaldybėse.
Pagal matematikos brandos egzaminą laikiusių absolventų, kurių egzamino rezultatai buvo įvertinti aukščiausiais balais intervale nuo 86 iki 100 proc., dalį 2021 m. tarp didžiųjų miestų savivaldybių lyderiavo Vilniaus m. (0,122), Klaipėdos m. (0,105), Kauno m. (0,104) savivaldybės. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Klaipėdos m. (52,8 proc., t.y. nuo 0,0687 iki 0,105), Kauno m. (51,6 proc., t.y. nuo 0,0686 iki 0,104), Šiaulių m. (20,8 proc., t.y. nuo 0,0795 iki 0,096) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Šiaulių m. (apie 2,3 karto, t.y. nuo 0,0421 iki 0,096), Klaipėdos m. (41,7 proc., t.y. nuo 0,0741 iki 0,105), Vilniaus m. (38,8 proc., t.y. nuo 0,0879 iki 0,122) savivaldybėse.
Aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis didžiausia 2021 m. tarp didžiųjų miestų savivaldybių buvo Panevėžio m. (0,64), Alytaus m. (0,61), Klaipėdos m. (0,57) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Alytaus m. (17 proc., t.y. nuo 0,52 iki 0,61), Panevėžio m. (5,3 proc., t.y. nuo 0,61 iki 0,64), Kauno m. (34 proc., t.y. nuo 0,25 iki 0,33) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Klaipėdos m. (5,9 proc., t.y. nuo 0,54 iki 0,57) ir Šiaulių m. (4,3 proc., t.y. nuo 0,47 iki 0,49) savivaldybėse.
Geltonais autobusiukais į mokyklą vežiojamų mokinių dalis savivaldybėje, didžiausia 2021 m. tarp didžiųjų miestų savivaldybių buvo Alytaus m. (0,18), Panevėžio m. (0,107), Šiaulių m. (0,105) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Alytaus m. (75 proc., t.y. nuo 0,101 iki 0,18), Klaipėdos m. (16,9 proc., t.y. nuo 0,06 iki 0,07), Šiaulių m. (6,6 proc., t.y. nuo 0,098 iki 0,105) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Alytaus m. (14,4 proc., t.y. nuo 0,154 iki 0,18) savivaldybėje.
Pagal rodiklį atvykusių ir išvykusių asmenų skaičius (neto migracija), tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2021 m. pirmavo Šiaulių m. (19), Vilniaus m. (13,9), Klaipėdos m. (8,7) savivaldybės. Per 2013-2021 m. laikotarpį beveik visose didžiųjų miestų savivaldybėse fiksuota neigiama rodiklio reikšmė, kuri parodo, kad yra daugiau išvykusių iš atitinkamos savivaldybės asmenų nei atvykusių. Ir tik Vilniaus m. savivaldybėje fiksuotas rodiklio augimas (3,6 karto, t.y. nuo 3,85 iki 13,9). 2020-2021 m. laikotarpiu teigiama rodiklio tendencija nustatyta Šiaulių m. (2,1 karto, t.y. nuo 9 iki 19) ir Klaipėdos m. (64,8 proc., t.y. nuo 5,3 iki 8,7) savivaldybėse.
Kultūros centrų dalyvių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, didžiausias 2021 m. tarp didžųjų miestų savivaldybių buvo Alytaus m. (11,6), Klaipėdos m. (5,3), Vilniaus m. (5,1) savivaldybėse. Nors 2013-2021 m. dalyje savivaldybių buvo nustatyta neigiama rodiklio tendencija, tačiau rodiklio augimas fiksuotas Alytaus m. (3,3 karto, t.y. nuo 3,5 iki 11,6), Klaipėdos m. (75 proc., t.y. nuo 3 iki 5,3), Kauno m. (1,5 proc., t.y. nuo 1,28 iki 1,3) savivaldybėse. 2020-2021 m. teigiamas rodiklio pokytis fiksuotas tik Alytaus m. (27,2 proc., t.y. nuo 9,1 iki 11,6) savivaldybėje.
Užregistruotų nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, mažiausias 2021 m. buvo Alytaus m. (1114), Panevėžio m. (1371), Šiaulių m. (1468) savivaldybėse. 2013-2021 m. laikotarpiu visose didžiųjų miestų savivaldybėse fiksuojamas nusikaltimų skaičiaus mažėjimas. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio sumažėjimas fiksuotas Alytaus m. (27,3 proc., t.y. nuo 1532 iki 1114) ir Kauno m. (13 proc., t.y. nuo 1920 iki 1671) savivaldybėse.
Pagal rodiklį automobilių kelių su patobulinta danga dalis bendrame kelių tinkle (km.), 2021 m. pirmavo Panevėžio m. (0,89), Vilniaus m. (0,87), Klaipėdos m. (0,87) savivaldybės. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Šiaulių m. (30,3 proc., t.y. nuo 0,53 iki 0,69), Panevėžio m. (26 proc., t.y. nuo 0,7 iki 0,89), Kauno m. (12 proc., t.y. nuo 0,62 iki 0,7) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio padidėjimas fiksuotas Šiaulių m. (21,1 proc., t.y. nuo 0,57 iki 0,69) savivaldybėje.
Pagal dviračių takų ilgį (km.) metų pabaigoje, tenkantį 1 tūkst. gyventojų, 2021 m. pirmavo Panevėžio m. (1,03 km.), Šiaulių m. (0,82), Alytaus m. (0,73 km.) savivaldybės. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Alytaus m. (2,2 karto, t.y. nuo 0,33 iki 0,73 km.), Kauno m. (98 proc., t.y. nuo 0,2 iki 0,39 km.), Šiaulių m. (41,2 proc., t.y. nuo 0,58 iki 0,82 km.) savivaldybėse. 2020-2021 m. ženklus rodiklio pokytis fiksuotas Šiaulių m. (31,3 proc., t.y. nuo 0,62 iki 0,82 km.) ir Kauno m. (6,9 proc., t.y. nuo 0,37 iki 0,39 km.) savivaldybėje.
Visų tipų apgyvendinimo įstaigose suteiktų nakvynių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, didžiausias 2021 m. tarp visų didžiųjų miestų savivaldybių buvo Vilniaus m. (2047), Klaipėdos m. (1953), Kauno m. (1124) savivaldybėse. 2013-2021 m. laikotarpiu dalyje didžiųjų miestų savivaldybių fiksuojamas rodiklio reikšmės mažėjimas, ir tik Alytaus m. (2,5 karto, t.y. nuo 284 iki 707), Panevėžio m. (64,1 proc., t.y. nuo 292 iki 480) ir Šiaulių m. (1,7 proc., t.y. nuo 922 iki 938) nustatyta rodiklio augimo tendencija. Didžiausias rodiklio pokytis 2020-2021 m. fiksuotas Panevėžio m. (2,7 karto, t.y. nuo 180 iki 480) ir Vilniaus m. (35,5 proc., t.y. nuo 1510 iki 2047) savivaldybėse.
Muziejų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, didžiausias 2021 m. buvo Vilniaus m. (0,041), Kauno m. (0,034), Šiaulių m. (0,029) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Šiaulių m. (55,7 proc., t.y. nuo 0,019 iki 0,029), Panevėžio m. (10 proc., t.y. nuo 0,01 iki 0,011), Alytaus m. (8,8 proc., t.y. nuo 0,018 iki 0,019) savivaldybėse.
Rodiklis savivaldybių viešosios bibliotekos, tenkančios 1 tūkst. gyventojų, didžiausias 2021 m. buvo Panevėžio m. (0,08), Šiaulių m. (0,079), Klaipėdos m. (0,079) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Panevėžio m. (10 proc., t.y. nuo 0,073 iki 0,08), Alytaus m. (8,8 proc., t.y. nuo 0,07 iki 0,077), Šiaulių m. (3,8 proc., t.y. nuo 0,076 iki 0,079) savivaldybėse.
Kultūros centrų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, didžiausias 2021 m. tarp didžiųjų miestų savivaldybių buvo Klaipėdos m. (0,033), Šiaulių m. (0,029), Panevėžio (0,023) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Klaipėdos m. (72,2 proc., t.y. nuo 0,019 iki 0,033), Šiaulių m. (55,7 proc., t.y. nuo 0,019 iki 0,029), Panevėžio m. (10 proc., t.y. nuo 0,02 iki 0,023) savivaldybėse.
Papildoma informacija:
GKI pirmą kartą viešai pristatytas 2021 m. lapkritį. GKI sudarytas iš 41 rodiklio 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas. Savivaldybių GKI sudarytas siekiant įvertinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp šalies savivaldybių. Tokio išsamaus įrankio, kuris leistų palyginti bet kurią savivaldybę su kitomis panašiomis, apskrities ar tiesiog visomis 60 Lietuvos savivaldybėmis šešiose srityse ir matyti pokyčius, Lietuva iki šiol neturėjo. Tikimasi, kad indeksas prisidės prie duomenimis grįstų sprendimų priėmimo viešajame sektoriuje bei atskirties tarp savivaldybių mažinimo. Taip pat – kad naudojant GKI rodiklius ir kiti socialiniai partneriai, akademinės institucijos, įstaigos bei organizacijas aktyviau įsitrauks į viešojo valdymo problemų sprendimus. Vertinimas atliktas įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Savivaldybių galimybių pasididinti pajamas vertinimas, tam plėtojant analitines priemones“ (Nr. 04-004-P-0001).
Projekto tikslas – išanalizuoti savivaldybių palyginamuosius rodiklius ir duomenis, siekiant sukurti prielaidas įrodymais grįstų sprendimų priėmimui, leidžiančių mažinti fiskalinį atotrūkį tarp savivaldybių bei didinti savivaldybių pajamas bei optimizuoti tęstinės veiklos lėšas. Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.
