Įvertinimas
Lapkričio 10 d. Druskininkuose vyko Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuota konferencija ,,Slaugos pokyčiai. Kur link judame?“, kurioje net tik pristatyti ilgalaikės priežiūros, ambulatorinių slaugos paslaugų namuose pokyčiai, bet ir diskusijai prie bendro stalo susirinko Kauno regiono savivaldybių, gydymo įstaigų, aukštųjų mokyklų bei studentų atstovai, kurie aptarė būdus, kaip į Kauno regioną pritraukti slaugos specialistus ir studentus.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, tik laiko klausimas, kada lietuviška sveikatos apsaugos sistema taps europietiška ir bus perorientuota nuo stacionarių prie ambulatorinių paslaugų, procesas jau vyksta. O tai reikš išaugusį slaugytojų vaidmenį.
„Šiai dienai turime daug stigmų – įvaizdžio, prestižo, atlygio, tačiau geroji žinia yra ta, kad slaugytojo profesija yra užkoduota sėkmei. Stacionarines paslaugas keis ambulatorinės, tai visos pažangios Vakarų medicinos nueitas kelias, jį pakartosime ir mes. Procesas jau vyksta ir slaugytojo svoris sveikatos apsaugos sistemoje gerokai išaugs. Tikiu, kad kartu mums tai pavyks ir slaugytojų profesija užims garbingą vietą sveikatos apsaugos sistemoje, kuri jai ir priklauso“, – teigia sveikatos apsaugos ministras.
Ambulatorinė slauga – vienas iš prioritetų
SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus vedėja Ilona Šakienė teigia, kad visi pokyčiai ambulatorinių slaugos paslaugų srityje inicijuojami atsižvelgiant į slaugytojų, kurie teikia šią paslaugą, ir pacientų, kurie gauna šią paslaugą, poreikius, ir kad labai jaučiamas aktyvus slaugytojų įsitraukimas siūlant paslaugos organizavimo pokyčius geriausiai jos kokybei užtikrinti.
„Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose per pastaruosius metus labai pasikeitė – visų pirma stipriai išplėstas paslaugos turinys, taip pat padidėjo paslaugų prieinamumas, keitėsi jų skyrimo, apmokėjimo tvarka, dabar šias paslaugas galės gauti platesnis pacientų ratas“, – teigė I. Šakienė.
Šiuo metu ambulatorines slaugos paslaugas namuose Lietuvoje teikia 141 asmens sveikatos priežiūros įstaiga, jomis kasmet pasinaudoja apie 50 800 asmenų, o suteikiama net arti 2 milijonų paslaugų per metus. Jas teikia priežiūros specialistų komanda, kurią sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas, o nuo kitų metų ją papildys ir ergoterapeutas.
I. Šakienės teigimu, susitikimų su paslaugų teikėjais ir savivaldybių atstovais metu akcentuota, kad būtina apsibrėžti, koks maksimalus darbo krūvis turėtų tekti ASPN teikiančių komandų nariams. Siekiant juos apsaugoti nuo perdegimo ir didelių darbo krūvių bei užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, nuo rugsėjo įgyvendintas svarbus pokytis – nustatyta, kad vienu etatu dirbantis ASPN komandos narys gali atlikti ne daugiau nei 12 apsilankymų pas ASPN gavėjus per dieną.
Viliotų motyvacinės priemonės
Atsakant į klausimą, kas motyvuotų slaugos studentus rinktis darbą regionuose, Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) atstovai – Elanta Tarikaitė, Julija Svobonaitė, ir Kristijonas Vėgėlė pristatydami atliktą tyrimą teigė, jog studentams aktualu kelti atlyginimus, kompensuoti apgyvendinimo ir/ar kelionių į darbo vietą regionuose išlaidas, skirti priedus prie atlyginimo po sutarties pasirašymo ir išdirbus tam tikrą laiką, užtikrinti saugią emocinę aplinką ir galimybę kilti karjeros laiptais.
„LiMSA atliktos apklausos duomenys parodė, jog tik 60% slaugos studentų rinkosi studijas iš pašaukimo, likusieji – dėl galimybės dirbti kosmetologijos srityje bei kitų variantų neturėjimo. Dažniausios studijų nutraukimo priežastys – motyvacijos stoka bei perdegimas”, – teigė studentai.
LiMSA atstovų teigimu, kitas svarbus aspektas – studentų pirmosios praktikos. Apklausus slaugos studentus, ar praktikų metu turėjo galimybę atlikti procedūras, 70% respondentų patvirtino, jog tokios galimybės pasitaikydavo tikrai dažnai. Mažesnė dalis 25%, atlikti procedūras praktikų metu taip pat galėjo, tačiau šiek tiek rečiau. Likusi dalis – 5% neturėjo galimybės atlikti jokių procedūrų.
„Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad praktikos metu slaugos studijų studentai ne visada jaučiasi psichologiškai saugūs darbo aplinkoje. Tyrimas parodė, kad beveik 50% studentų, praktikos metu, yra patyrę mobingą, o 21% slaugos studentų nurodė, jog jiems buvo sunku identifikuoti mobingą, t.y. jie nusuprato, ar yra susidūrę su mobingu, ar ne“, – teigė J. Svobonaitė.
„Ateityje dalis studentų nedirbs sveikatos priežiūros sektoriuje kaip slaugytojai, kadangi bus pasirinkę kosmetologo ar paramediko kelią. Jei norime tuos žmones pritraukti pasilikti sveikatos sektoriuje ir/ar išvykti į regionus, reikia užtikrinti reguliarų atlygio kėlimą, relokacijos išlaidų kompensavimą, kelionės išlaidų kompensavimą, kelti profesijos prestižą“, – teigė LiMSA atstovai.
Tikisi kokybės
Tuo tarpu gydymo įstaigos pasigenda motyvuotų ir kvalifikuotų slaugos studentų. Kauno miesto poliklinikos Pagalbos namuose tarnybos vedėjos Ievos Bradulskienės teigimu, dažnu atveju jaučiamas skirtumas tarp skirtingų slaugytojus ruošiančių aukštųjų mokyklų studentų. „Norime būti ramūs, kad studentams atėjus į praktiką, galima patikėti jiems daugiau atsakomybių ir laisvės, kai žinai, kad jis yra gerai paruoštas“, – teigė I. Bradulskienė.
Tam pritaria ir Kauno kolegijos Medicinos fakulteto vadovas praktiniam mokymui Donatas Gužauskas ir pastebi, kad aukštųjų mokyklų ruošiančius slaugytojų skaičius didėja, stojančiųjų į slaugą skaičių norima didinti, tačiau svarbu pažvelgti ne vien kiekybiškai, tačiau būtina užtikrinti ir studijų kokybę. Anot jo, nepamiršti reikia ir to, kad ne mažiau 50 proc. studijų trukmės sudaro profesinės veiklos praktikos, kuomet studentai praktikas atlieka ligoninėse, pirminės sveikatos priežiūros centruose, slaugos ligoninės ir kt. ir juos moko slaugytojai mentoriai, praktikai, tad svarbu užtirtinti ir kokybišką mentorystę ir skirti slaugytojams mentoriams atitinkamą dėmesį.
Taip pat pamini problemą, kad slaugos studentai nenoriai išvyksta į regionus atlikti praktikas, dauguma nori pasilikti Kauno mieste, argumentuodami, kad turi darbus, nuomojasi butus, o kartais nėra ir galimybių, kadangi kai kur rajonuose specializuoti skyriai (pvz, akušerijos) yra uždaryti.
Anot Kauno poliklinikos atstovės I. Bradulskienės, dažnu atveju motyvacija atsimuša į finansavimą studentų pritraukimui. „Kai kalbame apie slaugytojų padėjėjų padėtį, neretai matome atvejų, kad jos galėtų kilti į aukštesnį lygį, studijuoti slaugą, tačiau būtina užtikrinti jų finansinį saugumą ir padėti finansiškai motyvuojant“, – sakė I. Bradulskienė.
Būtinas bendradarbiavimas
„Nagrinėjant šiandieninę situaciją matome, jog gydytojų specialistų skaičius tenkantis 1 000 gyventojų Lietuvoje gana netolygus – jų daugiausia matome Vilniaus ir Kauno regionuose. Tuo tarpu slaugytojų situacija kiek kitokia – jų pasiskirstymas Lietuvos regionuose tolygesnis. Viena iš priežasčių – gydytojus ruošia tik dvi aukštosios mokyklos, slaugytojus ruošiančių mokyklų Lietuvoje yra 11 ir jos plačiau pasiskirsčiusios“, – sako SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė.
Ji priduria, jog gydytojams, yra kiek sudėtingiau 9-13 metų praleidus didmiestyje, persikelti dirbti į regionines gydymo įstaigas, slaugytojų atveju – paprasčiau, nes jie jau gyvena ten, kur mokosi.
„Todėl labai svarbu bendradarbiauti visoms suinteresuotoms šalims – savivaldybėms, aukštųjų mokyklų ir įstaigų atstovams, dar studijų metais užmegzti ryšį su iš regionų kilusiais studentais, iš anksto pradėti kalbėti apie ateities darbo perspektyvas ir skatinimą grįžti į gimtąjį regioną“, – teigia D. Smaliukaitė.
Ministerija kviečia gydymo įstaigas pasidalinti informacija apie turimus darbo pasiūlymus bei siūlomas skatinimo priemones specialistų į regionus pritraukimui. Darbo pasiūlymus galima rasti ministerijos internetinėje svetainėje. (Nuorodą rasite ČIA.)
Gydymo įstaigų, teikiančių skatinamąsias priemones, pritraukti sveikatos priežiūros specialistus (įskaitant ir slaugytojus) sąrašą rasite ČIA.
Konferencija ,,Slaugos pokyčiai. Kur link judame?“ yra trečioji renginių ciklo, skirto pristatyti slaugos pokyčius bei suburti bendradarbiavimui ir slaugytojų pritraukimui suinteresuotas puses, dalis. Kita konferencija numatoma lapkričio pabaigoje, Panevėžio regione, Anykščiuose.
SAM Komunikacijos skyrius
