Didėjantys savivaldybių biudžetai – teigiama tendencija, tačiau dėl siekių įpareigoti savivaldą teikti vis daugiau paslaugų neskiriant joms atitinkamo finansavimo šis augimas realybėje nebus toks efektyvus kaip tikimasi.
Tai konstatavo Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) taryba spalio 26 dieną Vilniuje vykusiame posėdyje, kuriame buvo svarstomas 2024 metų biudžetas.
„Daugiau nei 10 procentų augantys savivaldybių biudžetai atrodo pozityviai, tačiau toks įspūdis susidaro tik iš pirmo žvilgsnio. Savivaldybes neramina pastaruoju metu labai išaugęs skaičius įvairiausių siūlymų ir įstatymų pataisų, kuriomis savivaldai norima priskirti papildomų funkcijų – nuo nemokamo viešojo transporto iki pavėžėjimo į gydymo įstaigas, nuo naujų paslaugų neįgaliesiems iki įtraukiojo ugdymo. Savivaldybės jų nesikrato, jei papildomos paslaugos yra svarbios gyventojams. Tačiau norint paslaugas teikti kokybiškai, jas būtina atitinkamai finansuoti, kitaip geri norai liks tik prasidėjusios rinkiminės kampanijos dalimi,“ – sakė LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Pasak jo, norint tinkamai įgyvendinti suplanuotas reformas, jas reikėtų vykdyti taip, kad papildomų naujų funkcijų įgyvendinimas negultų vien tik ant savivaldos pečių, nes privalėdamos skirti nenumatytas lėšas, savivaldybės turės mažinti finansavimą kitose jautriose srityse.
LSA tarybos, kurią sudaro visi 60 šalies merų, nuomone, švietimo ir sveikatos reformų kontekste būtina užtikrinti kokybišką kelių infrastruktūrą, todėl Seimui siūloma skirti 150 mln. eurų papildomų lėšų Kelių plėtros ir priežiūros programai (KPPP). Taip pat – numatyti papildomus 14 mln. eurų savarankiškų socialinių paslaugų funkcijų (taip pat valstybės deleguotų šios srities funkcijų) vykdymui.
Dėl pakeistų mokyklų tinklo taisyklių bei nuo 2024 m. pradedant įgyvendinti įtraukųjį ugdymą labai didėja ir pavežamų mokinių skaičius – norint užtikrinti šią paslaugą Mokyklinių autobusų programai siūloma skirti papildomus 6 mln. eurų. Daugiau nei numatyta lėšų reikalinga ir pacientų pavėžėjimui bei norint užtikrinti siūlomas transporto lengvatas tam tikroms tikslinėms grupėms.
LSA taryba taip pat ragina pilnai kompensuoti savivaldybėms prognozuojamas Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) netektis, kurias nulemia centrinės valdžios sprendimai, ir atitinkamai padidinti savivaldybėms tenkančią GPM dalį, arba priskirti savivaldybių biudžetams visas turto nuomos pajamų mokesčio įplaukas.
LSA tarybos posėdyje taip pat dalyvavo energetikos ministras Dainius Kreivys, kuris kalbėjo apie atsinaujinančių išteklių energijos plėtros galimybes savivaldybėse, bei INVEGA generalinis direktorius Dainius Vilčinskas, pristatęs skatinamąją finansinę priemonę, skirtą atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms ir piliečių energetikos bendrijoms.
Pagal INVEGA apklausoje dalyvavusių 37-ių savivaldybių duomenis, bendras savivaldybių išreikštas poreikis elektrinių pajėgumams siekia apie 73 MW. Vienodas skaičius (12) savivaldybių planuoja steigti bendriją vienoje savivaldybėje ir tiek pat neatmeta galimybės bendradarbiauti su kitomis savivaldybėmis.
Merai taip pat diskutavo apie galimybes gerinti savivaldybių ir AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) bendradarbiavimą. Savivaldybės, įgyvendindamos
suplanuotus projektus, dažnai kreipiasi į ESO dėl elektros prijungimo ar galios didinimo paslaugų. ESO darbus atlieka tik savivaldybei apmokėjus išankstinę sąskaitą, tuo tarpu galutinė sąskaita už darbus neretai siekia 50 procentų jau sumokėtos sumos ar netgi ją viršija.
Savivaldybės biudžeto lėšas planuoja iš anksto ir skirsto pagal planuojamas patirti išlaidas bei numatytas įgyvendinti priemones, todėl LSA siūlo Energetikos ministerijai inicijuoti teisės aktų pakeitimus situacijai keisti.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Marius Švaikauskas tarybai pristatė pokyčius direkcijos veikloje bei KPPP finansavimo dinamiką.
