Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje Edita Stiklinskaitė savanoriauja jau pusę metų. Sužinoję, kad savanorė, planavusi vieną mėnesį talkinti bibliotekininkėms, tvarko prof. Antano Tylos asmeninę biblioteką, darbuojasi neatlygintinai jau daugiau kaip pusę metų, nutarėme pasidomėti, kaip jai sekasi.
Edita, kas Jus paskatino savanoriauti? Ar pasisiūlėte talkinti pati, o gal sulaukėte kvietimo?
Savanoriauti paskatino asmeninis noras ir motyvacija padėti vykdyti veiklą, skirtą paveldui. Manau, kad savanorystė pati savaime yra draugiškas veiksmas. Man svarbu tiesiogiai prisidėti prie tos srities, kuri rūpi. Jei gali ką nors padaryti gero, tai ir darai. Atlikti darbai praturtina mane pačią, daro gyvenimą prasmingesnį. Sulaukusi kvietimo padėti tvarkyti prof. A. Tylos asmeninę biblioteką iš AVB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėjos Audronės Berezauskienės, iš karto sutikau. Tačiau pradžioje galvojau, kad tai užtruks tik kokį mėnesį, o dabar jau savanoriauju daugiau kaip pusę metų.
Esate profesionali bibliotekininkė, baigėte bibliotekininkystės studijas Vilniaus universitete, baigėte androgogikos magistratūros studijų programą Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultete ir įgijote edukologijos magistro kvalifikacinį laipsnį. Esate dirbusi Anykščių bibliotekoje ir net buvusi šios bibliotekos direktorė. Ar gausus mokslo žinių bagažas ir didžiulė bibliotekinio darbo patirtis pastūmėjo savanoriškai veiklai?
Tikrai taip. Bibliotekinė veikla bei nemaža darbo su archyviniais dokumentais patirtis leidžia man įgytas žinias pritaikyti tvarkant profesoriaus A. Tylos rankraščius.
Jau pusę metų tvarkote Anykščių viešojoje bibliotekoje saugomus Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininko, Anykščių garbės piliečio, istoriko prof. Antano Tylos rankraščius. Gal galite plačiau papasakoti apie juos? Kas Jus labiausiai sudomino?
Mažai kam žinomi profesoriaus A. Tylos literatūriniai kūrybiniai bandymai. Besimokydamas Anykščių gimnazijoje, A. Tyla buvo literatų būrelio pirmininku. Literatų būrelis dažnai rinkdavosi pas rašytoją Antaną Vienuolį. A. Tyla savo rašytame dienoraštyje pasakoja apie susitikimus su žinomais to meto rašytojais bei meno ir kultūros žmonėmis.
Tvarkant profesoriaus rankraštinį palikimą, surinktas jo kūrybinis palikimas: poezija, esė, prisiminimai, pasakojimai.
Labiausiai sudomino profesoriaus A. Tylos Anykščių L. ir S. Didžiulių viešajai bibliotekai padovanotos vertingos asmeninės bibliotekos knygos, kurių perduota daugiau kaip 4000 fizinių vienetų. Meilė tėvynei ir istorijos mokslui atsispindi profesoriaus turimų knygų kolekcijoje. Tai leidiniai: Lietuvos istorijos tyrinėtojų Z. Ivinskio ir A. Šapokos knygos, istoriniai mokslo darbai užsienio kalbomis, Lietuvos katalikų mokslų akademijos metraščiai, literatūra, skirta spaudos draudimo istorijai, partizaniniam judėjimui, atgimimo temai, grožinė literatūra, meno albumai, enciklopedijos, žodynai, etnologijos, archeologijos leidinių komplektai.
Kaip galvojate, ar jaunoji karta susidomės anykštėno mokslininko rankraščiais? Gal suradote kažką tokio, kas būtų įdomu mokiniams?
Profesoriaus asmeniniame archyve išlikę beveik dvi dešimtys mokslo pažymėjimų, atestatų bei kitų jo mokslus mokykloje, gimnazijoje bei Universitete patvirtinančių dokumentų. Tikiuosi, kad tai pamatyti bus smalsu šių laikų mokiniams, kurių mokymosi rezultatai atsispindi jau elektroniniuose dienynuose.
Visi ranka rašyti dokumentai jau tampa retenybe, todėl tokių rankraščių, kokius paliko prof. A. Tyla, vargu ar besulauksime. Jie yra autentiško, ranka rašyto teksto, pavyzdys.
Dalina RUPINSKIENĖ
Šaltinis: Nyksciai
