„Leidybos procesai, kaip ir viskas mūsų gyvenime, nuolat kinta. Keičiasi skaitytojų poreikiai, įpročiai, kartu – rinka ir aplinka. Norime ir stengiamės atliepti tai, kas aktualu skaitytojui, kuo domisi pasaulis, kartu keičiamės patys ir procesai leidyklos viduje“, – sako leidyklos „Alma littera“ vadovė Dovilė Zaidė.
1990 metais įsikūrusi leidykla „Alma littera“ vizualiai keitėsi vos porą kartų. Nuo 2004-ųjų praėjus devyniolikai metų, leidykla renkasi ryškią, drąsią ir atvirą raudoną spalvą, reiškiančią beribes augimo galimybes, drąsias transformacijas, įvairius žmones ir idėjas jungiantį tiltą ir bendruomenę, kurią vienija prasmės pojūtis, meilė knygoms ir geram turiniui.
„Vizualinio identiteto pokytis, atnaujinimas yra nesibaigiančio pokyčių proceso dalis. Mums tai būdas skaitytojams, o ir visai leidyklos bendruomenei perduoti, kas esame, kaip atrodome ir kaip jaučiamės“, – sako leidyklos vadovė.
Apie tai, kas šiandien svarbu leidėjams, naujus iššūkius ir sumanymus su D. Zaide kalbėjosi L. Radzevičienė.
Ką reiškia tris dešimtmečius skaičiuojančiai leidyklai keistis? Kodėl tokie pokyčiai – ypač šiandienos pasaulyje – yra reikalingi?
Organizacijų sėkmei ir klestėjimui reikia nuolatinio kismo: jos strateginiai pasirinkimai, veiklos prioritetai, išorinių aplinkybių įtaka, galimybės ir vidinė kultūra. Į vizualinio identiteto pokytį ėjome neskubėdami, pirmiausia ieškodami atsakymo, kas esame ir kas mums, skaitytojams ir mūsų bendruomenei, yra svarbu. Svarbu ir tai, kad naujasis įvaizdis įkvepia mus pačius kurti empatišką dialogą.
Kūrėme naują identitetą, nes poreikis atsinaujinti kilo iš vidaus. Komandoje turėjome daug diskusijų, ginčų, svajojome ir kūrėme kartu. Įvairios ir ilgos žmonių patirtys leidyboje patobulino patį procesą. Labai greitai įsivardijome, kad būti autentiškiems yra daug svarbiau, nei ieškoti išskirtinumų rinkoje. Mes dažniausiai su dideliu noru brendame į nepažįstamus vandenis.
Mes esame leidybos ir turinio namai, lyderis, kuris įsiklauso į skaitytojų ir kūrėjų poreikius, ieško naujų turinio formų, siekia, kad kiekvienas skaitytojas rastų savo knygą, o kokybiškas turinys kurtų prasmingesnį pasaulį.
Paklausos ir pasiūlos dėsniai neaplenkia leidybos verslo. Analizuojame duomenis, gilinamės į įvairius poreikius, rūpinamės turinio sklaida. Per metus išleidžiame daugiau nei 300 naujų knygų, daug kartojame ir atnaujiname. Mūsų komandoje yra 65 žmonės, tačiau kasdien dirbame su didele bendruomene už įmonės ribų: autoriais, iliustruotojais, vertėjais, redaktoriais, agentūromis, klientais ir skaitytojais.
Autoriai yra itin svarbi mūsų bendruomenės dalis. Leidyboje puoselėjame bendrakūros erdvę – kviečiame bendradarbiauti autorius, iliustruotojus, vertėjus, redaktorius. Bendrakūrai ir tinklaveikai pritaikome ir leidyklos infrastruktūrą – nuo pirmojo sakinio ar piešinio eskizo iki knygos pristatymo renginio. Kuriame pasitikėjimu grįstas partnerystes, siekiame ilgalaikio bendradarbiavimo, tikiu, kad visa tai padeda autoriams jaustis gerai.
Kokias knygų skaitymo tendencijas matote? Kokių knygų nori jūsų auditorija?
Dažnai sulaukiu tokio klausimo. Mūsų leidyklos tikslas – kad kiekvienas, norintis skaityti, atrastų savąją knygą. Žmonės yra skirtingi, skiriasi jų skoniai ir pomėgiai, taip pat ir poreikiai vienu ar kitu jų gyvenimo etapu. Netgi to paties tipažo žmonės kartais renkasi itin skirtingas knygas.
Leidžiame grožinę ir negrožinę, jaunimo ir vaikų literatūrą. Nuo meilės, istorinių dramų iki garsiausius pasaulio literatūros apdovanojimus surinkusių knygų, nuo kulinarinių, savigalbos iki populiariojo mokslo knygų.
Siekiame Lietuvos skaitytojus supažindinti su geriausiais pasaulio kūriniais ir jų autoriais, – mūsų leidyklos asortimente atsiranda ne viena Nobelio, Pulitzerio, Bookerio, Stregos, Gonkūrų ir kitus garsius pasaulio literatūros apdovanojimus pelniusi knyga bei autoriai. Deja, apdovanoti autoriai ir jų knygos sulaukia kur kas mažiau skaitytojų dėmesio, tik retais atvejais jos tampa bestseleriais ir Lietuvoje.
Leidyklai svarbu nuolat jausti pulsą, stebėti temas, svarbias visuomenei, analizuoti, ką perka skaitytojai, o kartu girdėti ir reaguoti į skaitytojų prašymus. Naujausias projektas – skaitytojų prašymu išleistos nostalgiją keliančios, senojo dizaino J. K. Rowling serijos apie Harį Poterį, knygos. Nors parduotuvių lentynose dar galima rasti knygų su jubiliejinio leidimo viršeliais, riboto tiražo leidimas su senaisiais viršeliais yra tiesiog graibstomas poteriados gerbėjų! Rizika išties didelė – leisti dar septynias, kito dizaino knygas, tačiau, panašu, mūsų skaitytojai jų labai laukė. Kaip ir didžiosiose pasaulio šalyse, jie knygas kolekcionuoja arba renkasi sau labiau patinkantį viršelio variantą.
Stebime, kad turinys itin siejasi ir su tuo, ką žiūrovams yra numatę kino, televizijos atstovai, – jei suplanuotas teminės laidos, serialo ar filmo pasirodymas, visada verta atnaujinti knygų leidimus, išleisti naujas, mat neretai pirmiausia perskaitoma knyga, o tada žiūrima ekranizacija. Arba – atvirkščiai.
Didžiausioje vaikų ir jaunimo literatūros knygų mugėje Bolonijoje pastebėjome itin gausią knygų, ugdančių vaikų ir jaunimo pasitikėjimą savimi, pasiūlą. Mūsų pačių išleista A. Morin „13 dalykų, kuriuos daro stiprūs vaikai“ nuo išleidimo pradžios vis atsiranda populiariausių knygų sąrašuose. O suaugusieji ieško knygų ne tik įprastomis bendravimo, sėkmės, psichologijos temomis, bet auga susidomėjimas knygomis apie amžėjimą, sveiką ir lėtesnį, sąmoningesnį gyvenimo būdą.
Kalbėdami apie temas, turime pasakyti, kad vis dar išlieka itin didelis susidomėjimas istorine tematika – domimasi istorinių ar didžių, įdomių asmenybių gyvenimu, šalies ir pasaulio istorija. Ši tendencija ryški ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų literatūroje. Neblėsta Ilonos Skujaitės „Karo nuotakos“, Eimanto Gudo „Mėlynas kraujas“, Zigmo Vitkaus „Lietuvos valdovai pasakoja vaikams“ populiarumas, knygos kartotos ne po vieną kartą.
Jaunieji skaitytojai vis dažniau renkasi knygas jautria tematika – apie negalias, sergančiuosius sunkiomis ligomis. Jaunimą stengiamės supažindinti ir su seksualinės prievartos siaubu – L. H. Anderson knygoje „Kalbėk“, ir su valgymo sutrikimais – netrukus pasirodys L. H. Anderson knyga „Žiemos mergaitės“. Tikime, kad tokios temos ir literatūra skatina neužsidaryti savyje, teikia paguodos, stiprybės, moko nesitaikstyti su neteisybe ir skatina ieškoti pagalbos sudėtingose situacijose.
Pastebime, kad pastaruoju metu ir tarp jaunimo, ir tarp suaugusiųjų itin populiarėja fantasy žanras. Vien per šiuos metus pradėsime antrąją bestselerių autorės Sarah J. Maas seriją – metų pradžioje išleidome keturių dalių ciklą „Dyglių ir rožių dvaras“, jau pradedame rengti ir naują, septynių dalių ciklą „Stiklo sostas“.
Ir, žinoma, klasika – suaugusiesiems, vaikams, jaunimui – ji visada aktuali. Mus išties džiugina Williamo Shakespeare’o „Romeo ir Džuljeta“ renesansas, o ir kitų, laiko patikrintų kūrinių populiarumas.
„Alma littera“ yra didžiausia šalies leidykla. Kokie yra didžiausiųjų pliusai ir minusai? Ar galite juos apibrėžti?
Ryškus mūsų išskirtinumas – asortimento plotis ir gylis. Kurdami turinį visiems – nuo mažiausiųjų iki didžiausiųjų, nuo grožinės iki dalykinės literatūros, siekiame geriausio rezultato. Šis siekis mums suteikia ne tik geros patirties, bet ir iššūkių. Didiesiems lengviau įsigyti knygų leidybos teises ir jas sėkmingai išnaudoti, turime nemažą tokių knygų ir autorių sąrašą: pavyzdžiui, Hario Poterio serija, Gary Chapmano knygos, Kakės Makės pasaulis ir daugybė kitų. Tačiau, kad ir kaip gaila būtų, žengdami koja kojon su pasaulinėmis literatūros naujienomis, ne visada pataikome. Matome rimtosios literatūros kūrinių svarbą ir reikšmę, tačiau jų skaitytojų būrys – visada mažesnis. Tenka išlaikyti balansą.
Būti lyderiu nėra lengva, todėl pirmiausia siekiame vienybės, profesionalumo ir aiškiai apibrėžtų atsakomybių. Svarbu, kad kiekvienas, dirbantis leidykloje, jaustų prasmę, mes be galo vertiname ir mylime produktą, kurį kuriame, – knygą.
Inovacijų amžiuje esate iš tų, kurie saugo knygą – tradicinį rašytinį žodį. Kaip leidykloje dera tradicijos ir inovacijos?
Saugome ir puoselėjame tradicinį rašytinį žodį lietuvių kalba, nes neabejojame jo verte ir galia. Kad ir kaip kinta pasaulis, ateina naujos kartos ir įpročiai, tikime, kad knyga, kaip forma, išliks ilgai. Vis dėlto, knygoje viskas prasideda nuo turinio, o jis šiandien įgauna naujų formų per vaizdą, garsą, patogumą, randasi ir naujų žanrų. Ieškome jų kartu su kūrėjais.
Leidykla įžengia į naują, audioknygų, segmentą ne tik suteikdama teises įgarsinti knygas, bet ir pati aktyviai dirbdama, kad jau kitais metais pristatytų džiugių naujienų audioknygų gerbėjams. Matome, kad šis turinys išties paklausus skubantiems, galimybę rinktis vertinantiems skaitytojams. Tęsiame ir elektroninių knygų gamybą, pastebime, kad jos itin mėgstamos keliaujančiųjų.
Taip pat leidžiame klasikinius autorius – nuo Charlotte Bronte, Henry Jameso, Gabrielio Garcios Marquezo iki pačių moderniausių – Bernardine Evaristo, Donnos Tartt, Anthony Doerrio ar Abrahamo Verghese.
Vykstame į tarptautines muges, bendraujame su užsienio leidyklomis ir agentūromis, surengėme jau du leidyklos konkursus, ragindami kūrėjus siųsti savo kūrybą. Stebime plačiomis akimis Lietuvos aktualijas ir patys kartais siūlome tapti autoriumi žmonėms, kurie galbūt patys apie tai nesusimąstė.
Galime drąsiai sakyti, kad esame kurianti leidykla, nes net 40 proc. mūsų parduodamų knygų sudaro lietuvių autorių kūryba. Tai ypač ryšku kalbant apie vaikų literatūros krepšelį, daugiau nei pusė jo – lietuvių rašytojų ir iliustratorių kūryba. Itin stiprus ir negrožinės literatūros kūrėjų krepšelis, kuris sudaro bene pusę pardavimo, o temų plotis – nuo receptų, bendravimo psichologijos iki istorinės tematikos. Tad mums, kaip leidėjams, itin rūpi ne tik skatinti kurti, bet ir būti ta pagalba, kuri sutelkia galimus resursus, prisideda tobulinant turinį, ieško aktualių temų, vertina turinį pasitelkdama kitų sričių psichologus – nuo mokslininkų iki psichologų.
Norėtume, kad daugiau būtų rašoma paaugliams, siekiame padrąsinti kūrėjus, kurie galėtų rašyti grožinę literatūrą, tad neseniai paskelbėme jau devintąjį literatūros konkursą, kviečiantį dalyvauti kūrėjus, rašančius jaunimui ir vaikams, bei trečiąjį – suaugusiųjų grožinę literatūrą. Kokybiškų rankraščių laukiame iki kitų metų balandžio 15 dienos, esame sutelkę itin profesionalią komisiją, paruošę 2 000 eurų vertės prizus kiekvienam iš laimėtojų.
Esame atviri ir džiaugiamės, kai leidyklą pasiekia idėja, kurioje įžvelgiame knygos potencialą. Mums svarbu tekstas, vaizdas, jausmas, kurį ji sukelia skaitytojui. Sėkmė ateina tada, kai knyga randa savo skaitytoją, ir ne vieną.
Taip ir gimsta nemažai bendrų projektų – gerų lietuviškų knygų aktualiomis temomis.
Šaltinis: Nyksciai
