Po truputį įsibėgėjantis rudens sezonas atneša ne tik daugiau lietaus, bet ir nerimo tėvams dėl vis dažnėjančių vaikų susirgimų. O susirgti šiuo metų laiku tikrai lengva, nes keičiantis orams organizmas tampa mažiau atsparus įvairiems virusams ir bakterijoms. Specialistai pasakoja, kokiomis ligomis rudenį dažniausiai užsikrečia vaikai, ir pataria kaip nuo jų apsisaugoti.
Dažniausios – virusinės ligos
Pasak šeimos gydytojos Agnės Misiūtės, rudenį vaikai dažniausiai suserga įvairiomis virusinėmis ligomis: peršalimu, gripu, o pastaraisiais metais – ir COVID-19 virusu. Šias ligas įprastai lydi sloga, kosulys, gerklės perštėjimas ir temperatūra, kartais – ir galvos skausmas ar kiti susiję simptomai.
„Tokiais atvejais patariama neskubėti kreiptis į gydymo įstaigą. Būna, jog tėvai atvyksta į polikliniką tą pačią dieną, vos tik vaikui pradėjo varvėti nosytė ar jis kelis kartus nusikosėjo. Tačiau sirgti virusinėmis peršalimo ligomis yra normalu – jei vaikas žaismingas, aktyvus, nėra temperatūros ar ji nukrenta pusdieniui arba ilgesniam laikui, užtenka gydyti simptomus, pasirūpinti, kad vaikas vartotų daug skysčių ir leisti jam ilsėtis“, – pataria gydytoja.
Anot specialistės, net ir kraujo tyrimą nėra tikslinga atlikti tą pačią dieną, nes tai, ar ligą sukėlė virusas, ar bakterija, tyrimuose geriausiai atsispindi trečiąją sirgimo dieną. Visgi, jei vaiko būklė praėjus trims paroms nė kiek negerėja, pasirodyti pas šeimos gydytoją reikėtų.
„Sunerimti reikėtų, jei yra aukšta, didesnė nei 38,5 laipsnių temperatūra, jei ant kūno atsiranda neblykštančių bėrimų, vaikas gausiai vemia ar viduriuoja ir negeria skysčių, mažai šlapinasi – tokiais atvejais reikėtų iš karto vykti į skubaus priėmimo skyrių“, – įspėja A. Misiūtė.
Gali sirgti ir dešimt kartų per metus
Pasak gydytojos, darželius ar mokyklas lankantys vaikai yra linkę sirgti dažnai – vidutiniškai aštuonis ar net dešimt kartų per metus, dažniausiai – būtent šaltuoju sezonu. Šiek tiek rečiau serga vyresni vaikai, o sergamumas labiau priklauso nuo vaiko aktyvumo, mitybos, dienos režimo.
„Tai, jog vaikai dažnai serga – visiškai normalu. Juk vaikai didžiąją dalį dienos leidžia vienoje patalpoje, ne visuomet plauna rankas, jomis liečia veidą ar burną – todėl darželiai ir mokyklos tampa palankia erdve keistis virusais. Iš vienos pusės, tai nėra blogai. Būtent taip vaiko organizmas išmoksta kovoti su įvairiais virusais, o ateityje jie tampa ne tokie baisūs. Kita vertus, jei vaikas nuolatos serga, gali būti, kad įtakos turi kiti imunitetą silpninantys veiksniai“, – pasakoja A. Misiūtė.
Anot šeimos gydytojos, jei sergama ypač dažnai, reikėtų pagalvoti apie imuninės sistemos stiprinimo svarbą, tinkamos mitybos parinkimą, įsitikinti, kad vaikas gauna pakankamai vitaminų ir mineralų. Anot jos, labai svarbu pasirūpinti subalansuota mityba – tik taip galėsite užtikrinti, kad jis gautų visas svarbiausias maistines medžiagas. Reikėtų nepamiršti ir pakankamai laiko leisti lauke, būnant viduje reguliariai vėdinti patalpas.
Suserga ir nuo streso
Draudimo bendrovės ERGO rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovės Audronės Kupliauskienės teigimu, greitas gyvenimo tempas ir stresas taip pat turi įtakos sergamumui.
„Visos šeimos fizinė ir emocinė sveikata yra labai svarbi – ji nemaža dalimi priklauso nuo pačių tėvelių. Pastarieji daug dirba, skuba, vaikus į būrelius vežioja, tad ne visada pavyksta pasiekti balansą tarp darbo ir šeimos. Visgi tėveliams būtina pailsėti, rūpintis savimi – sveikatintis, sportuoti, su visa šeima daug laiko leisti gryname ore, tinkamai ir subalansuotai maitintis. Mūsų bendrovės duomenys rodo, jog tik prasidėjus rugsėjui išauga vitaminų įsigijimas – žmonės skuba stiprinti imunitetą, rūpintis savimi ir savo artimaisiais. Tačiau reikia nepamiršti ir kitų būdų, nes imuniteto stiprinimas – itin svarbus, nuoseklus ir kompleksiškas procesas“, – teigia ERGO bendrovės atstovė.
Šeimos gydytoja A. Misiūtė primena, kad Lietuvoje gyvenantiems vaikams nuo gimimo rekomenduojami vitamino D papildai. Taip pat peršalus galima vartoti vitaminą C, o įtariant, kad trūksta kitų vitaminų – visais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris ištirs, kokių medžiagų trūksta, ir paskirs tinkamiausią gydymą.
„Ne visada įvertiname, kokia svarbi yra visavertė mityba. Viena dažnesnių tendencijų, kurias pastebiu – itin padidėjęs miltinių produktų bei pridėtinio cukraus vartojimas, kurio, beje, labai daug yra ir vaikų mėgstamose sultyse. Jei tuo pačiu vaikas nevalgo pakankamai daržovių, vaisių, žuvies, tai sudaromos sąlygos lėtiniam uždegimui vystytis, dėl ko silpsta ir imunitetas“, – įspėja specialistė.
Ji taip pat antrina A. Kupliauskienei, esą gerai vaikų sveikatai svarbūs ir emociniai aspektai: tėvų dėmesys, rūpestis ir saugi aplinka. Stresas ir užgniaužtos emocijos gali tapti vienu iš imunitetą mažinančių faktorių – vaikų, kaip ir suaugusiųjų, kūnai išskiria streso hormonus, kurie mobilizuoja kūną „kautis arba bėgti“ režimui. Taip nutikus, organizmas turi mažiau resursų kovoti, vadinasi, į sistemą patekus virusui ar bakterijai, jiems pašalinti prireiks daugiau pastangų, ligos simptomai bus stipresni.
