Įvertinimas
Vyriausybė pritarė Statybos įstatymo ir 12 lydinčiųjų įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma skaidrinti, supaprastinti ir spartinti statybos procesus, mažinti perteklinį reguliavimą, išsaugant ir kai kuriomis papildomomis priemonėmis gerinant aplinkos kokybę. Sumažės valstybės ir savivaldybių institucijų dalyvavimo šiame procese apimtis, vietoje trijų esamų projektavimo etapų numatoma palikti du – projekto koncepcijos ir statinio projekto.
„Šios Statybos įstatymo ir su juo susijusių kitų įstatymų pakete esančios pataisos leis pusmečiu sutrumpinti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo terminą ir sumažinti išduodamų SLD skaičių visoje šalyje 20-30 tūkst. per metus. Tai yra pirmoji rengiamo Statybos kodekso, kurio tikslas – mažinti valstybės dalyvavimą ir didinti ekspertų įsitraukimą, kartu mažinant administracinę naštą, dalis“, – esminius pokyčius pristato aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Mažės ir projektavimo etapų skaičius. Įtvirtinus, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas po projektinių pasiūlymų stadijos, bus išvengiama besidubliuojančių projektinių pasiūlymų ir techninių projektų tikrinimų savivaldybėse ir kitose institucijose.
„Valstybė, savivaldybės turi pasitikrinti savo sprendinius konceptualiame lygmenyje, o tolesnį detalų projektavimą atiduoti atestuotų projektuotojų, ekspertų atsakomybei. Taip pat numatome įvesti papildomą lengvesnę leidimų sistemą mažiau rizikingiems objektams, pagal kurią statytojui užteks tik informuoti, kad pradeda statyti. Tai nauja procedūra, kurios taikymas ateityje galėtų būti plečiamas“, – pažymi aplinkos viceministrė dr. Daiva Matusevičė.
Siūloma supaprastinti SLD išdavimą mažiau rizikingoms statinių grupėms – kai atliekamas kapitalinis ir paprastasis remontas neformuojant turtinių vienetų, griaunant nesudėtingus statinius. Kultūros paveldo, branduolinės energetikos ir kitiems padidinto reikšmingumo projektams numatomi specialūs reikalavimai.
Didinamas pasitikėjimas statybos dalyviais: statinio projekto, statinio ekspertizės rangovais, statytoju (užsakovu), statinio projektuotoju. Jiems suteikiama daugiau atsakomybių rengiant, atliekant ekspertizę ar pateikiant statinio projektą.
Projektinių pasiūlymų sudėtį nustato aplinkos ministras. Juose tiek dabar, tiek ateityje turės būti pateikti esminiai architektūros, infrastruktūros, želdynų ir kiti konceptualūs projekto sprendiniai, kuriuos svarstant ir yra svarbus visuomenės bei institucijų dalyvavimas. Tuo tarpu techninė šių sprendinių detalizacija pavedama projektuotojams ir projekto ekspertams, atribojant savivaldybę ir kitas institucijas nuo ekspertinio techninių sprendinių vertinimo. Skaidrumui didinti, kuriamas ekspertizių registras.
Numatyta, kad pranešdamas apie statybos pradžią statytojas registruotų statinio projektą informacinėje sistemoje „Infostatyba“, Norint užtikrinti pilnos informacijos apie statybą surinkimą ir prieinamumą šioje sistemoje visais atvejais būtų pateikiamas baigtinis techninis darbo projektas, sudaroma galimybė sekti pakeitimų eigą.
Pristatomų pokyčių nauda apima 2-3 mėn. trumpėjantį projektavimo procesą, 1-2 mėn. trumpėtų projekto ekspertizių terminai, nes jos būtų atliekamos vieną kartą – ekspertuojant techninį darbo projektą. Sumažinus priimamų administracinių sprendimų skaičių mažiausiai 2-3 mėn. trumpėtų administracinių patikrų terminai.
Atlikus pristatomus pakeitimus taptų aiškesnė tikrinančių institucijų kompetencija, mažėtų ginčų tikimybė, aiškesni būtų pažeistų teisių gynimo procesai.
Pakete esančiuoseįstatymų projektuose numatomi ir kiti siūlomi pakeitimai.
Statybos įstatyme nustatomi statinio gyvavimo ciklo skaitmeninių duomenų kūrimo, tvarkymo, valdymo, viešinimo reikalavimai, kai taikomas statinio informacinis modeliavimas ir Nacionalinis statybos informacijos klasifikatorius. Tai sudarytų sąlygas didinti viešojo sektoriaus statinių statybos planavimui, projektavimui, statybai, eksploatavimui skiriamų išteklių naudojimo efektyvumą, skaitmeninti susijusius procesus, taikant statinio informacinio modeliavimo metodus.
Taip pat būtų tikslinami reikalavimai 100 proc. baigtumui, koncentruojant juos į vartotojų apsaugą ateities santykiuose – į fizinių asmenų pirkimo-pardavimo sandorius objektuose, kurių SLD išduoti po 2024 m.
Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos ir teismų išaiškinimus dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įgaliojimų sutapties, dėl kurios VTPSI negali vykdyti savo išduotų SLD valstybinės priežiūros, SLD išdavimas pajūrio juostoje perduodamas savivaldybių administracijoms, nustatant tokių SLD privalomą teisėtumo patikrinimą VTPSI.
Architektūros įstatyme detalizuojami architektūros kokybės kriterijai, numatoma parengti jų vertinimo metodiką ir įgalinti savivaldybes pritaikyti šią metodiką pagal kiekvienos savivaldybės architektūrinius ir urbanistinius ypatumus. Pristatomais pakeitimais siūloma tokias ministerijai nebūdingas įgyvendinamąsias funkcijas, kaip užsienio architektų kvalifikacijos pripažinimas, kursų programų tvirtinimas, perduoti atestuojančioms organizacijoms.
Taip pat parengti pakeitimai savivaldybių infrastruktūros plėtros srityje, skirti aiškesniam funkcijų pasidalinimui, efektyvesniam infrastruktūros plėtros procesui.
Bendra planuojama įstatymų įsigaliojimo data – 2024 m. sausio 1 d. Su SLD susiję pasikeitimai įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d.
