2023 m. rugsėjo 29 dieną Dotnuvoje iškilmingai paminėtos Tėvo Stanislovo 105-ųjų gimimo metinės. Tėvai kapucinai laikė šv.Mišias, po to įvyko Marijos Pranciškos Čepaitytės knygos „Pastor“ pristatymas Bendruomenių namuose. Renginį vedė filosofas Arvydas Juozaitis. Dalyvavo gausus rašytojų, tėvo Stanislovo gerbėjų, Dotnuvos ir Kėdainių parapijiečių būrys, kunigai, jaunimas. Važiavome į renginį kartu su poete, rašytoja Irena Jacevičiene-Žukauskaite. Ji rengia eiliuotą poemą apie Tėvą Stanislovą. Dotnuvoje susitikome su Danguole Špokiene, Arvydu Juozaičiu, kunigu br.Vincentu Tamušausku, kitais senais pažįstamais iš visos Lietuvos. Pirmą kartą buvome Dotnuvos bendruomenės namuose, fantastika. Tai buvusios Dotnuvos vienuolyno dirbtuvės. Dabar atrodo kaip senovinė pilis.
Tėvo Stanislovo aura pasitiko mus nuo pirmos akimirkos. Šviesų žaismas bažnyčioje, ramybė ir jaukumas, net kažkoks ypatingas suvokimas, kad Tėvas Stanislovas yra šalia! Smilkalų kvapai, prasmingos šv. Mišios. Puikus oras, saulėtas ir švarus. Šulinys… Pats pirmasis… Tėvas Stanislovas atvykęs 1991 metais atstatyti vienuolyną, pirmoje eilėje ėmėsi tvarkyti šulinius. Senasis vienuolynas, bažnyčia…Viskas taip gerai man pažįstama ir miela..
Knygos „Pastor“ autorė Marija Pranciška Čepaitytė man labai patiko. Jos knyga tikrai labai gera, pradėjau skaityti. Fundamentalus kūrinys ir labai daug nežinomų dalykų. Marija pasakojo, kad labai daug laiko praleido KGB archyvuose: knygoje puikiai perteiktas Tėvo Stanislovo lagerių laikotarpis.
Daug kas nežino, kodėl toks knygos pavadinimas – „Pater“?
Reikalas tame, kad buvo Pirmoji Paberžė ir vėlesnė, antroji Paberžė: tai skirtingi laikotarpiai. Pirmąją Paberžę ir buvimą ten ši knyga labai gražiai perteikia. Aš tada dar nežinojau Paberžės… Nors ir mano knygose yra keli žmonės, kurie prisiminimuose pasakoja apie Pater: pvz. Gedimino Ilgūno žmona Birutė, istorikas, žydų holokausto tyrinėtojas Chaimas Bargmanas. Mes, vėlesni Tėvo Stanislovo lankytojai, Pirmoje Paberžėje nesilankėme ir nežinojome, kas ir kodėl Tėvą Stanislovą vadino Pater.
Aš dar ateityje ne kartą grįšiu prie šios knygos analizės. Paskaičiau tik pradžią…
Ši knyga parašyta rusų kalba. Tai nėra atsitiktinumas! Pirmoje Paberžėje lankėsi daug disidentų iš buvusios Tarybų Sąjungos. Ieškančių tikėjimo, tiesos, pažinimo. Knygoje surinkti jų pasakojimai. Mes lietuviai, turime nemažai knygų apie Tėvelį. O per šią knygą didingasis Tėvas Stanislovas, be kelių minučių Palaimintasis, šventasis – ateina ir į karo draskomą Ukrainą, o ypač – į Rusiją, kur tiek daug palaikančių rusų agresiją Ukrainoje. Marija Čepaitytė įvykdė ir toliau vykdo savo misiją: knyga ir pristatymai veda prie Dievo, perteikia vis naujus nežinomus Tėvo Stanislovo gyvenimo ir veiklos epizodus. Pasakysiu tik tiek: aš JAU meldžiuosi, prašydama Tėvo Stanislovo užtarimo – ir Jis visada padeda! Žodžiu, lankykitės knygos pristatymuose ir pasistenkite įsigyti knygą „Pater“. Tai misijinė knyga!
Beje, sprendžiant apie didžiulį užsienio visuomenės, spaudos bei kunigijos susidomėjimą, iš gausybės festivalių, parodų, rekolekcijų, Rilkės skaitymų ir įvairiausių renginių visame pasaulyje – Tėvo Stanislovo beatifikacija, panašu, įvyks greitai!
Paberžėje daugėja stebuklingų pasveikimų Tėvo Stanislovo užtarimu: ištisos grupės vyksta į Paberžę ir ten meldžiasi, prašydami Tėvo Stanislovo užtarimo, prie jo kapo. Tokias maldininkų grupes reguliariai ten veža iš Ruklos ir visiems gerai žinomas kun. Arnoldas Valkauskas. Prieš dvi savaites oficialiai buvo užfiksuoti dar du Ruklos parapijiečių stebuklingi užtarimai (tai reikalinga beatifikacijai). Senais laikais, kai pradėjau lankytis Paberžėje, nešiojau akinius -7 dioptrijų. Po kelių metų net nepastebėjau, kaip akys atsistatė savaime, iki idealaus stovio…Mano jaunystė draugai iki šiol stebisi, matydami mane be akinių. Taigi, nuvažiuokite ten – į Dotnuvą ir Paberžę!
Pabaigai pacituosiu epizodą iš Marijos knygos. Pas Tėvą Stanislovą neretai lankėsi ir labai netvarkingi žmonės, tikri šiūkšlintojai. Išvykus svečiams, kunigas kantriai rinko šiukšles, tvarkė kleboniją. Sykį jis piktai pasakė: „Geriau jie pirmiausia išmoksta tvarkingai susistatyti savo batus, o tik tada meldžiasi.“
Straipsnio autorė: rašytoja, vertėja dr.Valentina Šereikienė
2023 m. rugsėjo 29 dieną Dotnuvoje iškilmingai paminėtos Tėvo Stanislovo 105-ųjų gimimo metinės. Tėvai kapucinai laikė šv.Mišias, po to įvyko Marijos Pranciškos Čepaitytės knygos „Pastor“ pristatymas Bendruomenių namuose. Renginį vedė filosofas Arvydas Juozaitis. Dalyvavo gausus rašytojų, tėvo Stanislovo gerbėjų, Dotnuvos ir Kėdainių parapijiečių būrys, kunigai, jaunimas. Važiavome į renginį kartu su poete, rašytoja Irena Jacevičiene-Žukauskaite. Ji rengia eiliuotą poemą apie Tėvą Stanislovą. Dotnuvoje susitikome su Danguole Špokiene, Arvydu Juozaičiu, kunigu br.Vincentu Tamušausku, kitais senais pažįstamais iš visos Lietuvos. Pirmą kartą buvome Dotnuvos bendruomenės namuose, fantastika. Tai buvusios Dotnuvos vienuolyno dirbtuvės. Dabar atrodo kaip senovinė pilis.
Tėvo Stanislovo aura pasitiko mus nuo pirmos akimirkos. Šviesų žaismas bažnyčioje, ramybė ir jaukumas, net kažkoks ypatingas suvokimas, kad Tėvas Stanislovas yra šalia! Smilkalų kvapai, prasmingos šv. Mišios. Puikus oras, saulėtas ir švarus. Šulinys… Pats pirmasis… Tėvas Stanislovas atvykęs 1991 metais atstatyti vienuolyną, pirmoje eilėje ėmėsi tvarkyti šulinius. Senasis vienuolynas, bažnyčia…Viskas taip gerai man pažįstama ir miela..
Knygos „Pastor“ autorė Marija Pranciška Čepaitytė man labai patiko. Jos knyga tikrai labai gera, pradėjau skaityti. Fundamentalus kūrinys ir labai daug nežinomų dalykų. Marija pasakojo, kad labai daug laiko praleido KGB archyvuose: knygoje puikiai perteiktas Tėvo Stanislovo lagerių laikotarpis.
Daug kas nežino, kodėl toks knygos pavadinimas – „Pater“?
Reikalas tame, kad buvo Pirmoji Paberžė ir vėlesnė, antroji Paberžė: tai skirtingi laikotarpiai. Pirmąją Paberžę ir buvimą ten ši knyga labai gražiai perteikia. Aš tada dar nežinojau Paberžės… Nors ir mano knygose yra keli žmonės, kurie prisiminimuose pasakoja apie Pater: pvz. Gedimino Ilgūno žmona Birutė, istorikas, žydų holokausto tyrinėtojas Chaimas Bargmanas. Mes, vėlesni Tėvo Stanislovo lankytojai, Pirmoje Paberžėje nesilankėme ir nežinojome, kas ir kodėl Tėvą Stanislovą vadino Pater.
Aš dar ateityje ne kartą grįšiu prie šios knygos analizės. Paskaičiau tik pradžią…
Ši knyga parašyta rusų kalba. Tai nėra atsitiktinumas! Pirmoje Paberžėje lankėsi daug disidentų iš buvusios Tarybų Sąjungos. Ieškančių tikėjimo, tiesos, pažinimo. Knygoje surinkti jų pasakojimai. Mes lietuviai, turime nemažai knygų apie Tėvelį. O per šią knygą didingasis Tėvas Stanislovas, be kelių minučių Palaimintasis, šventasis – ateina ir į karo draskomą Ukrainą, o ypač – į Rusiją, kur tiek daug palaikančių rusų agresiją Ukrainoje. Marija Čepaitytė įvykdė ir toliau vykdo savo misiją: knyga ir pristatymai veda prie Dievo, perteikia vis naujus nežinomus Tėvo Stanislovo gyvenimo ir veiklos epizodus. Pasakysiu tik tiek: aš JAU meldžiuosi, prašydama Tėvo Stanislovo užtarimo – ir Jis visada padeda! Žodžiu, lankykitės knygos pristatymuose ir pasistenkite įsigyti knygą „Pater“. Tai misijinė knyga!
Beje, sprendžiant apie didžiulį užsienio visuomenės, spaudos bei kunigijos susidomėjimą, iš gausybės festivalių, parodų, rekolekcijų, Rilkės skaitymų ir įvairiausių renginių visame pasaulyje – Tėvo Stanislovo beatifikacija, panašu, įvyks greitai!
Paberžėje daugėja stebuklingų pasveikimų Tėvo Stanislovo užtarimu: ištisos grupės vyksta į Paberžę ir ten meldžiasi, prašydami Tėvo Stanislovo užtarimo, prie jo kapo. Tokias maldininkų grupes reguliariai ten veža iš Ruklos ir visiems gerai žinomas kun. Arnoldas Valkauskas. Prieš dvi savaites oficialiai buvo užfiksuoti dar du Ruklos parapijiečių stebuklingi užtarimai (tai reikalinga beatifikacijai). Senais laikais, kai pradėjau lankytis Paberžėje, nešiojau akinius -7 dioptrijų. Po kelių metų net nepastebėjau, kaip akys atsistatė savaime, iki idealaus stovio…Mano jaunystė draugai iki šiol stebisi, matydami mane be akinių. Taigi, nuvažiuokite ten – į Dotnuvą ir Paberžę!
Pabaigai pacituosiu epizodą iš Marijos knygos. Pas Tėvą Stanislovą neretai lankėsi ir labai netvarkingi žmonės, tikri šiūkšlintojai. Išvykus svečiams, kunigas kantriai rinko šiukšles, tvarkė kleboniją. Sykį jis piktai pasakė: „Geriau jie pirmiausia išmoksta tvarkingai susistatyti savo batus, o tik tada meldžiasi.“
Straipsnio autorė: rašytoja, vertėja dr.Valentina Šereikienė
