Vėžio diagnozės baiminasi kone kiekvienas. Pagal dažniausias mirties priežastis, piktybiniai navikai Lietuvoje jau daugelį metų išlieka antroje vietoje. Statistika – niūri, tačiau pataisoma, mat dalies onkologinių susirgimų galima išvengti pakeitus gyvenimo būdą, visų pirma – mitybą.
Vėžiniams susirgimams didelę įtaką daro genetika, tačiau taip pat svarbūs ir žmonių kasdieniai įpročiai. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko teigimu, šiuolaikinis gyvenimo būdas didina onkologinių susirgimų riziką, todėl turėtume keisti savo įpročius.
„Matome, kad vėžinių susirgimų Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugėja. Deja, ši liga vis dažniau užklumpa ir jaunus žmones. Tokioms niūrioms tendencijoms didelę įtaką daro pasikeitęs žmonių gyvenimo būdas: nevisavertė mityba, žalingi įpročiai, mažesnis fizinis aktyvumas, kasdien patiriamas stresas“, – sako R. Stukas.
Anot profesoriaus, lietuviams ypač svarbu atkreipti dėmesį į savo lėkščių turinį – vis dar nesuvartojame pakankamai antioksidantų ir skaidulinių medžiagų, o kiauliena Lietuvoje išlieka dažniausiai perkama mėsa.
Raudona mėsa didina vėžio riziką
„Dauguma lietuvių mėsą valgo beveik kasdien, todėl būtina ją rinktis atsakingai. Svarbiausia – turėtume valgyti mažiau raudonos mėsos, tokios kaip kiauliena, jautiena ar veršiena. Kaip nurodo Pasaulio sveikatos organizacija, nesaikingas jos vartojimas gali padidinti onkologinių ligų riziką. Skaičiuojama, kad kasdien suvalgant 100 gramų raudonos mėsos, rizika susirgti vėžiu išauga net 17 procentų”, – komentuoja R. Stukas.
Anot profesoriaus, su didesne vėžio rizika siejama ne tik raudona mėsa, bet ir perdirbti mėsos gaminiai.
„Kai kuriuose perdirbtuose mėsos produktuose, tokiuose kaip rūkytos dešrelės ar šoninė, aptinkama nitratų ir nitritų. Kai šių medžiagų gausūs produktai yra apdirbami aukštoje temperatūroje, įvyksta cheminės reakcijos su natūraliai mėsoje esančiais amidais ir aminais. Tokiu būdu susiformuoja nitrozaminai, kurie yra priskiriami kancerogeninėms medžiagoms”, – komentuoja R. Stukas.
Jo teigimu, per dažnas perdirbtų mėsos gaminių vartojimas dažniausiai siejamas su storosios žarnos ir skrandžio vėžiu.
Geriau rinktis liesesnę vištieną
Pasak R. Stuko, raudonos mėsos ir perdirbtų produktų vartojimą reikėtų sumažinti kiek įmanoma labiau, o kasdienai rinktis liesesnę mėsą.
„Tyrimai rodo, kad pakeitus 150 gramų raudonos mėsos tokiu pat kiekiu vištienos, mažėja mirties nuo vėžio rizika. Mažindami suvartojamos raudonos mėsos kiekį galime apsisaugoti ir nuo kitų susirgimų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, kurios itin paplitusios Lietuvoje”, – teigia R. Stukas.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad reikėtų rinktis liesą, raumeninės dalies vištieną, geriausia – krūtinėlę, bei vengti mėsos, kurioje yra antibiotikų.
„Vištienoje yra daug lengvai virškinamų ir pasisavinamų baltymų bei žmogui reikalingų mineralų ir vitaminų. Naudingiausia ir sveikatai palankiausia yra šviežia, be antibiotikų užauginta mėsa. Lietuviška vištiena paprastai būna šviežiausia, joje nėra dirbtinių galiojimą prailginančių medžiagų, todėl geriausia rinktis vietinę produkciją“, – sako R. Stukas.
Antioksidantai – sveikatos šaltinis
Kaip pastebi profesorius, siekiant sumažinti susirgimų onkologinėmis ligomis riziką, į savo racioną taip pat būtina įtraukti maisto produktų, kuriuose gausu antioksidantų.
„Antioksidantai mažina onkologinių susirgimų riziką, kai kurie jų stabdo vėžinių ląstelių augimą. Ypač naudingi selenas ir vitaminas C. Pastarojo galime gauti iš šviežių daržovių, uogų ir vaisių, tuo tarpu seleno Lietuvos dirvožemiuose nėra, todėl su lietuvišku maistu šios medžiagos negauname. Seleno aptinkama braziliškuose riešutuose ir jūrinėse žuvyse“, – sako R. Stukas.
Visgi, mityba yra tik vienas iš vėžį galinčių sukelti veiksnių. Anot profesoriaus, siekiant apsisaugoti nuo onkologinių susirgimų, sveikas gyvenimo būdas turi tapti mūsų kasdieniu pasirinkimu.
„Tam tikrų vėžio rizikos veiksnių, tarkime, genetikos, mes negalime pakeisti, tačiau gyvenimo būdo kontrolė yra mūsų pačių rankose. Tyrimai rodo, kad pakeitę savo kasdienius įpročius į sveikesnius, vėžio riziką galime sumažinti nuo 30 iki 50 proc., todėl turėtume ne tik sveikiau maitintis, bet ir atsisakyti žalingų įpročių bei kuo daugiau laiko užsiimti fizine veikla “, – teigia profesorius.
Šaltinis: Nyksciai
