Įvertinimas
Rugsėjo 29-ąją minint Tarptautinę sampratos apie maisto nuostolius ir maisto švaistymą dieną, Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus, smulkiuosius gamintojus ir maisto pramonės įmones dar aktyviau mažinti maisto atliekas, atiduodant perteklinę, nestandartinę ar dėl kitų priežasčių neparduotą produkciją „Maisto bankui“ ar kitoms paramos ir labdaros organizacijoms.
Tarptautinių organizacijų duomenimis, apie trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto yra išmetama arba jis prarandamas dar nepasiekęs galutinio vartotojo.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) užsakymu Lietuvos socialinių mokslų centro ekonomikos ir kaimo vystymo instituto atlikto mokslinio tyrimo metu nustatyta, kad žemės ūkio sektoriuje maisto praradimai sudarė daugiau kaip 81 tūkst. t, o Lietuvos maisto pramonėje maisto – daugiau kaip 17 tūkst. t.
Augalininkystės produktų praradimai sudarė 93,7 proc. visų maisto praradimų žemės ūkyje, o gyvulininkystės produktų – 6,3 proc. Daugiausia liko nesuvalgyta bulvių ir burokėlių. Augalininkystės produkcija daugiausia buvo prarasta dėl aplinkos veiksnių bei neatitikimo pirkėjų ir vartotojų reikalavimams, o gyvulininkystės produkcija – dėl gyvūnų ligų.
Lietuvos maisto pramonėje santykinai didžiausi maisto praradimai, tiek skaičiuojant procentais nuo gamybos apimties, tiek skaičiuojant tonomis vienam darbuotojui, nustatyti duonos ir pyrago gaminių, miltinių produktų gamybos įmonėse. Gaminant pieno produktus, grūdų malimo produktus, duonos ir pyrago gaminius, miltinius produktus, kakavą, šokoladą ir cukraus saldumynus, daugiausia maisto praradimų susidarė gamybos proceso metu. Perdirbant vaisius ir daržoves, juos konservuojant, daugiausia buvo prarandama nesupakuotų gatavų maisto produktų, o gaminant mėsos produktus ir gėrimus daugiausia prarandama supakuotų gatavų mėsos produktų ir gėrimų.
ŽŪM nuo 2022 m. teikia finansinę paramą labdaros organizacijoms už maisto, surinkto iš maisto tvarkymo subjektų (pirminės gamybos ir maisto pramonės), tvarkymą. Paramos suma siekia iki 0,5 Eur už kilogramą maisto produktų, surinktų iš pirminės gamybos ir maisto pramonės subjektų ir vėliau paaukotų labdarai.
2022 m. išmokėta daugiau kaip 130 tūkst. Eur ir išsaugota daugiau kaip 350 t maisto, iš jų 150 t ūkininkų produkcijos, ir daugiau kaip 200 t maisto pramonės įmonių. Šiais metais už skirtus 400 tūkst. Eur jau išsaugota 800 t žmonėms tinkamo maisto, kurį aktyviai bendraudamas su ūkininkais ir maisto pramonės įmonėmis, surinko ir išdalino „Maisto bankas“. Numatoma paramą tęsti ir toliau. 2024 m. bus skirta 500 tūkst. Eur, tikimasi išsaugoti 1000 t žmonėms skirto maisto.
Spalio mėnesį vėl bus renkamos paraiškos remti labdaros organizacijas, gelbėjančias maistą iš ūkių ir maisto pramonės įmonių. Ministerija kviečia aktyviau dalyvauti paramoje paramos ir labdaros organizacijas, o ūkininkus ir gamintojus – šioms organizacijoms atiduoti maistą, skirtą žmonėms, kuris kitaip būtų prarastas. Tvarus požiūris į maisto gamybą ir vartojimą yra tiek ekonomiškai pagrįstas, tiek socialiai teisingas, taip pat leidžia reikšmingai prisidėti prie klimatui ir aplinkai draugiškesnių maisto sistemų vystymo.
