Įvertinimas
Šiandien Seimas priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų pataisas, kurios skatins pakuočių gamintojus ir importuotojus ne tik aktyviau ieškoti sprendimų, kaip padidinti plastikinių, polietileno tereftalato (PET) ir kombinuotų pakuočių atliekų surinkimą ir perdirbimą, bet ir rinktis produktų pakavimui tokias pakuotes, kurios lengvai perdirbamos, atsisakant tokių, kurias perdirbti sudėtinga ar neįmanoma.
Pastaraisiais metais Lietuvoje susidarančių plastikinių pakuočių atliekų kiekis nuolat auga. Pagal Europos Komisijos (EK) neperdirbtų plastikinių pakuočių atliekų svorio prognozes, 2021 m. neperdirbto plastiko kiekis buvo 24,67 tūkst. tonų, 2022 m. – 27,63 tūkst. tonų, o 2023 m. – 28,52 tūkst. tonų. Remiantis tais pačiais šaltiniais, 2021 m. Lietuvoje iš viso susidarė 80,34 tūkst. tonų plastikinių pakuočių; prognozuojama, kad 2023 m. jų bus 93,86 tūkst. tonų.
Didėja ir Lietuvos rinkai patiekiamų kombinuotų pakuočių kiekis. Mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų duomenimis, 2022 m. Lietuvos rinkai patiekta apie 9,5 tūkst. tonų kombinuotų pakuočių, 2021 m. –7,7 tūkst. tonų kombinuotų pakuočių, 2020 m. – 7,3 tūkst. tonų, 2019 m. – 7,3 tūkst. tonų, 2018 – 6,5 tūkst. tonų.
Nuo 2021 m. Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės pagal priimtą Tarybos sprendimą Nr. 2020/2053 į bendrą ES biudžetą turi mokėti įnašus už kiekvieną neperdirbtą plastiko pakuočių atliekų kilogramą, kurio tarifas yra 0,80 Eur (arba 800 Eur už toną).
Neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų svoris apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp konkrečiais metais valstybėje narėje susidariusių plastiko pakuočių atliekų svorio ir tais metais perdirbtų plastiko pakuočių atliekų svorio.
Minėto įnašo mokėjimo tikslai – suteikti paskatą valstybės narėms skatinti perdirbimą, žiedinę ekonomiką, įgyvendinant Europinę plastikų strategiją, vienkartinių plastikinių gaminių vartojimo mažinimą. Vadovaujantis subsidiarumo principu, valstybėms narėms palikta laisvė imtis tinkamiausių priemonių šiems tikslams pasiekti.
Prognozuojama, kad Lietuvai dėl neperdirbtų plastiko pakuočių per metus 2023 metais reikės mokėti apie 28,5 mln. eurų, jau atskaičius Tarybos sprendime numatytą 9 mln. eurų fiksuotą sumą.
Šiuo metu galiojanti mokestinė aplinka nepakankamai motyvuoja siekti aukštesnių perdirbimo rodiklių. Todėl kiekvienas Lietuvos gyventojas netiesiogiai mokėdamas mokesčius į valstybės biudžetą, prisideda prie Lietuvos mokamo įnašo į ES biudžetą už neperdirbtas plastikines pakuotes. Atlikti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai tokią situaciją pakeis – vadovaujantis gamintojo ir importuotojo atsakomybės principu, už neperdirbtą plastikinių pakuočių kiekį bus atsakingi tokiose pakuotėse produktus Lietuvos rinkai tiekiantys gamintojai ir importuotojai.
Nuo 2025 m. įsigaliojus šioms Seimo priimtoms pataisoms, gamintojai ir importuotojai bus atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą PET, plastikinių ir kombinuotų pakuočių atliekomis tik už tą pripildytų pakuočių kiekį, kuris bus perdirbtas. Tikimasi, kad tai paspartins verslo plėtrą ieškant alternatyvių aplinkai draugiškesnių pakuočių, skatins pakavimui naudoti mažiau pakuočių, spartins plastikinių ir kombinuotų pakuočių atliekų perdirbimo technologijų plėtrą, rūšiavimo sistemos tobulinimą.
