Įvertinimas
Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos iniciatyvai sistemiškai peržiūrėti Baudžiamąjį kodeksą ir įvertinti baudžiamosios atsakomybės taikymo sisteminius pokyčius, kuriais siekiama proporcingo baudžiamosios atsakomybės taikymo. Numatoma kompleksiškai įvertinti Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies proporcingumo ir pagrįstumo principų taikymą įgyvendinant baudžiamąją atsakomybę tiek fizinių, tiek juridinių asmenų atžvilgiu.
Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos teigimu, tokie siūlymai yra reikalinga valstybės baudžiamosios politikos, kaip ultima ratio priemonės, peržiūra. Šiandien Vyriausybės patvirtintas projektas yra skirtas užtikrinti juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę ir subalansuoti baudžiamojo poveikio priemones skiriamas fiziniams asmenims.
„Šiuo metu Baudžiamajame kodekse įtvirtinta maksimali 5 mln. eurų bauda juridiniam asmeniui apriboja teismo teisę paskirti teisingą bausmę. Tokią nuostatą būtina keisti taip, kad už nusikaltimus būtų baudžiama proporcingai. Šiandien Vyriausybė pritarė siūlymui skiriamos bausmės baudos dydį susieti su gautomis metinėmis pajamomis. Tad jeigu nusikaltimą įvykdžiusio juridinio asmens pajamos per metus viršija 15 mln. Eur, jam būtų skiriama nuo 3 iki 15 proc. metinių pajamų bauda“, – akcentuoja E. Dobrowolska.
Vyriausybės patvirtintose įstatymo pataisose dėmesys skiriamas ir nusikalstamų veikų, kurios yra padaromos arba lydimos priklausomybių ligų, prevencijai. Šiuo metu baudžiamojo poveikio priemonių sistemoje nesant įtvirtintų priemonių, kurios būtų nukreiptos į nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų priklausomus, socialinių įgūdžių stokojančius kaltininkus, Teisingumo ministerija numato šią sistemą keisti.
„Nespręsdami priklausomybių ligų problemų, įsisukame į užburtą pakartotinio nusikalstamumo ratą. Tai, jog šiandien Vyriausybė pritarė papildyti Baudžiamąjį įstatymą nauja baudžiamojo poveikio priemone, kuria būtų įtvirtinta galimybė teismui įpareigoti asmenį dalyvauti su priklausomybės ligų gydymu susijusiose programose, yra konstruktyvios baudžiamosios politikos žingsnis į priekį“, – teigė teisingumo ministrė.
Naujuoju teisiniu reglamentavimu numatoma:
atsisakyti bausmės vidurkio taisyklės ir orientuotis į minimalios sankcijoje numatytos bausmės skyrimą; teismo nuožiūra skirti intensyvią priežiūrą, atidedant bausmės vykdymą; įtvirtinti naują bausmės vykdymo atidėjimo taisyklę, numatančią, kad priklausomiems asmenims bausmės vykdymas būtų atidėtas tik sutikus gydytis priklausomybės ligas; paskirti bausmės vykdymo atidėjimą, kai bausmės skyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (išskyrus labai sunkių nusikaltimų atvejus); numatyti pareigą pagrįsti sprendimą, pripažįstant asmenį recidyvistu; išplėsti galimybes atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės; numatyti, kad pagal laidavimą negalėtų būti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pavojingas recidyvistas; įtvirtinti galimybę teismui įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos programose; sudaryti teisinę galimybę kartu su bausme skirti visas baudžiamojo poveikio priemones. Nuostatos, skirtos juridiniams asmenims:
juridiniams asmenims skiriamos bausmės baudos dydį susieti su atitinkamais metais gautomis pajamomis (jei pajamos per metus viršytų 15 mln. Eur, būtų skiriama nuo 3 iki 15 proc. metinių pajamų bauda); įtvirtinti naujas baudžiamojo poveikio priemones tik juridiniams asmenims (visuomenei naudingi darbai, draudimas juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti paramą, subsidiją ar dotaciją ir draudimas reorganizuoti); nuosprendžius dėl juridinio asmens padaryto sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo privalomai skelbti per visuomenės informavimo priemones; išplėsti galimybę uždrausti juridiniam asmeniui dalyvauti tam tikruose sandoriuose, panaikinti veiklos, kurią vykdant buvo padaryta nusikalstama veikla, licencijas ir leidimus. Baudžiamosios atsakomybės priemonės nepilnamečiams asmenims:
numatyti, kad asmenys nuo 14 m. papildomai galėtų atsakyti už privertimą lytiškai santykiauti, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams; išplėsti baudžiamojo poveikio priemonių sąrašą nepilnamečiams asmenims; atsisakyti intensyvios priežiūros taikymo galimybės nepilnamečių asmenų atžvilgiu. Taip pat ketinama aktyviai taikyti resocializacijos priemones nepilnamečiams asmenims, nes šiuo metu nėra pakankamai švelnesnio pobūdžio poveikio priemonių, kurios padėtų pasiekti, kad nuteisti nepilnamečiai ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Tikimasi, kad naujasis reglamentavimas leis iki 2030 m. sumažinti skirtinų terminuotų laisvės atėmimo bausmių, o jų santykis su kitomis bausmėmis sudarys iki 15 proc. (2021, 2022 m. sudarė 21 proc. visų skirtų bausmių).
Teisingumo ministerijos siūlomi pakeitimai turėtų užtikrinti, kad iki 2030 m. vidutinis laisvės atėmimo terminas sutrumpėtų iki 5 metų (2021 m. jis buvo 7 metai).
Numatomi pokyčiai stipriai prisidės ir prie Vyriausybės programos strateginių tikslų, kuriais siekiama atkurti pasitikėjimą teisingumo sistema, mažinti neproporcingai didelį realia laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičių, – iki 2030 m. siekiama sumažinti šių asmenų skaičių iki 140 asmenų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų.
Iki 2030 m. Teisingumo ministerija kas dvejus metus atliks teismo paskirtų bausmių, įkalintų asmenų skaičiaus bei vidutinės laisvės atėmimo bausmės trukmės stebėseną ir prireikus inicijuos priemonių tikslinimo ar tobulinimo veiksmus.
Teisingumo ministerijos informacija.
