Įvertinimas
Trečiadienį Aplinkos ministerijos ir nevyriausybinių organizacijų sambūrio „Girių spiečius“ atstovai susitiko aptarti metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2024–2028 metams ir kartu ieškojo bendro sprendimo.
Taip pat susitikime dalyvavo Valstybinių miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos vadovai ir Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėjas aplinkos apsaugos klausimais Dalius Krinickas.
„Džiaugiamės, kad nevyriausybinės organizacijos sureagavo į kvietimą apsikeisti nuomonėmis dėl miško kirtimų normos nustatymo artėjančiam penkmečiui. Susitikime ne tik aptarėme miško kirtimų normos temą, bet ir kitus klausimus“, – sako aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.
Susitikimo metu Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis pristatė miško kirtimų normos nustatymo tvarką ir pabrėžė, kad pagrindinių miško kirtimų metinę normą ateinančiam penkmečiui siūloma didinti ne 6,42 proc., kaip teigia kai kurių organizacijų atstovai, o tik 2,67 proc.: nuo 11 850 ha iki 12 166 ha plynojo kirtimo ekvivalentinio ploto.
N. Kupstaitis taip pat patikslino, kad per praėjusius 5 metus valstybinių miškų plotas padidėjo 34 tūkst. ha, o iš jų brandžių miškų padaugėjo 14 tūkst. ha., todėl nors kirtimų norma, skaičiuojant hektarais, atrodo šiek tiek didesnė, miško kirtimų intensyvumas nėra didinamas.
Aplinkos ministerijos specialistai pabrėžė ir kad pagrindiniai miško kirtimai neplanuojami ir nėra ir nebus vykdomi valstybiniuose miškuose esančiose Europos Bendrijos svarbos miško buveinėse. Visi iškirsti miško plotai atkuriami nustatytais terminais, o kirtimo apimtys neturi jokios įtakos miškingumui, kuris didinamas tik naujai įveisiant miškus ten, kur jie prieš tai neaugo, arba išsaugant savaime mišku beužaugančius plotus.
Nevyriausybinių organizacijų atstovams išreiškus susirūpinimą dėl kirtimo normą nustatančios metodikos tikslumo, Aplinkos ministerijos specialistai paaiškino, kad metodika atspindi bendraeuropinius tvaraus ir subalansuoto miškų valdymo bei tolygaus miško naudojimo principus ir iš esmės leidžia užtikrinti nepertraukiamą medienos tiekimą kartu išsaugant brandžių miškų rezervą ateičiai.
Be to, pagal metodiką miško kirtimų norma pirmiausia taikoma medienos gavybai skirtuose (III ir IV grupių) miškuose, todėl gamtiškai vertingiausi (I ir IIA grupės) ar socialiniu aspektu svarbūs rekreaciniai (IIB grupės) miškai nebus paveikti. Tačiau atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų argumentus aptarta galimybė metodiką peržiūrėti rengiant naujos redakcijos Miškų įstatymo projektą ir bendradarbiaujant su mokslininkais ir visuomeninių organizacijų atstovais.
Kalbant apie Žaliojo kurso tikslus, svarbu suprasti, kad Žaliasis kursas yra ne tik apie biologinės įvairovės miškuose išsaugojimą, bet ir bioekonomiką, kai tokios medžiagos, kaip, pavyzdžiui, betonas ar plienas, keičiami organinės ir medienos medžiagomis, taip prisidedant prie klimato kaitos mažinimo.
Siekiant atliepti skirtingus interesus susitikimo metu sutarta, kad nevyriausybinių organizacijų atstovai bus įtraukiami į tarpinstitucines grupes, kuriose svarstomi miškų politikos klausimai.
