Įvertinimas
Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė šią savaitę dalyvavo Kijive vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Specialusis tribunolas agresijos nusikaltimui prieš Ukrainą tirti. Teisingumas turi būti įvykdytas“.
Savo pranešime konferencijoje G. Grigitė-Daugirdė pabrėžė, kad plataus masto karinė agresija prieš Ukrainą – tai išpuolis prieš suverenios nepriklausomos valstybės išlikimą, sukeliantis vis baisesnių padarinių ir vertintinas kaip genocidas ir ekocidas. Tai patvirtina įvairių tarptautinių ir nacionalinių organizacijų tyrimai.
„Putino ir jo aplinkos vaidmuo planuojant ir vykdant agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą turės būti griežtai įvertintas. Akivaizdu, kad Lietuvos aktyvi veikla ir kitų šalių susitelkimas duoda rezultatų: pirmieji arešto orderiai jau išduoti. Tačiau tolesnės iniciatyvos išlieka nemažiau svarbiomis, kol visi siaubingus karo nusikaltimus Ukrainoje įvykdę asmenys bus nuteisti. Praėjus pusantrų metų nuo karo pradžios, laikas skubiau žengti ir kitus žingsnius, kurie užtikrintų teisingumą Ukrainos atžvilgiu“, – teigė teisingumo viceministrė.
Pasak G. Grigitės-Daugirdės, Lietuva ne kartą pasisakė už būtinybę steigti specialų tribunolą ir teisiniais mechanizmais įgyvendinti valstybių įsipareigojimus tarptautinei teisei, užtikrinti rusijos ir baltarusijos režimų baudžiamąją atsakomybę. Renginio metu viceministrė akcentavo, kad kalbant apie specialų tribunolą agresijos nusikaltimams prieš Ukrainą tirti, svarbu diskutuoti ir apie teismo sprendimų už akių priėmimą, nes tarptautinė teisė tokią galimybę numato.
G. Grigaitės-Daugirdės teigimu, Lietuva ėmėsi lyderystės konsoliduojant valstybių palaikymą svarbiuose teisiniuose procesuose. Šiuo metu – tai vienas svarbiausių Lietuvos prioritetų. Privalu imtis visų nacionalinių ir tarptautinių teisinių sprendimų, kad teisingumas būtų vykdomas kuo skubiau, o drąsūs sprendimai nebūtų vilkinami.
Lietuva buvo pirmoji pasaulio valstybė, kuri kreipėsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ir inicijavo „Hagos procesą“ pagal Romos statutą. Prie šios iniciatyvos prisijungė dar 43 Europos ir pasaulio valstybės. Valstybių vienybė ir ryžtas reikalauti rusijos režimo atsakomybės už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui yra beprecedentis.
Į Kijive vystančią tarptautinę konferenciją „Specialusis tribunolas agresijos nusikaltimui prieš Ukrainą tirti. Teisingumas turi būti įvykdytas“ susirinko per 400 dalyvių. Tarp jų – teisininkai iš Ukrainos ir kitų šalių, žmogaus teisių gynėjai, diplomatai, parlamentų nariai, akademinės bendruomenės ir žiniasklaidos atstovai. Renginį globojo Ukrainos prezidento kanceliarija.
Konferencijoje buvo paskelbtas konferencijos dalyvių pasirašytas oficialus komunikatas. Dokumentas pabrėžia, kad konferencijos dalyviai tvirtai remia tarptautinio specialiojo tribunolo sukūrimą, kuris būtų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulės dalimi.
„Specialusis tribunolas turėtų tapti teisėtu ir autoritetingu teisingumo mechanizmu, galinčiu efektyviai atlikti savo darbą – patraukti atsakomybėn Rusijos politinės ir karinės vadovybės atstovus už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą. Todėl raginame tarptautinę bendruomenę aktyviai ir veiksmingai dirbti steigiant Specialųjį tribunolą“, – rašoma konferencijos dalyvių pareiškime.
Lietuvos iniciatyvos prasidėjus Rusijos agresijos veiksmams prieš Ukrainą
• 2022 m. vasario 28 d. Lietuva pirmoji pasinaudojo Romos statuto 14 straipsnio galimybe ir paprašė Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroro pradėti tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmoniškumui. Šis tyrimas buvo pradėtas nepraėjus parai. Lietuva taip pat skyrė papildomus 100 tūkst. eurų šio Teismo veiklai, suprasdama iššūkius ir darbo krūvius, su kuriais jis susiduria.
• 2022 m. kovo 1 d. teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu įvertinti Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos vadovų vykdomą agresiją Ukrainos atžvilgiu. Lietuvos Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už agresijos nusikaltimą ir suteikia galimybę persekioti už jį atsakingus asmenis, remiantis universaliosios jurisdikcijos principu, ir juos teisti už akių. Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas.
• 2022 m. kovo 4 d. vykusioje ES Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryboje buvo sutarta, kad griežtai pasmerkti agresorių vykdomą neišprovokuotą karinę invaziją Ukrainoje ir sieks konsoliduoti pastangas, kad būtų vykdomas teisingumas.
• 2022 m. gegužės 12 d. Teisingumo ministerija surengė tarptautinę ekspertų konferenciją „Baudžiamoji atsakomybė už agresiją prieš Ukrainą. Kaip įvykdyti teisingumą?“.
• 2022 m. gegužės 21 d. teisingumo ministrė oficialiai kreipėsi į Europos Komisijos teisingumo komisarą ir ES valstybių narių teisingumo ministrus ragindama ES lygiu svarstyti specialaus tribunolo steigimą Rusijos ir Baltarusijos diktatorių bei kitų agresiją Ukrainoje planavusių ir jai vadovaujančių asmenų tarptautinei baudžiamajai atsakomybei užtikrinti. Nuo tada šis klausimas nuosekliai nagrinėjamas ES Taryboje bei Jungtinių Tautų organizacijos atstovų darbo grupėje.
• 2022 m. liepos 22 d. Lietuva pateikė prašymą prisijungti prie Tarptautinio Teisingumo Teismo bylos, pradėtos pagal Ukrainos pareiškimą 2022 m. vasario 26 dieną. Lietuva taip prisidės prie tarptautinės teisės aiškinimo, siekiant, kad būtų teisingai pritaikyta Genocido konvencija. 2023 m. birželio 6 d. Lietuvai leista įstoti į Tarptautiniame Teisingumo Teisme nagrinėjamą bylą.
• 2022 m. rugpjūčio 11 d. Europos Žmogaus Teisių Teismui įteiktas Lietuvos Respublikos prašymas leisti įstoti į bylą Ukraina prieš Rusijos Federaciją trečiosios šalies teisėmis ir 2023 m. kovo 17 d. Lietuvai leista įstoti į šią bylą.
• 2023 m. birželio 12 d. Teisingumo ministerija surengė tarptautinę ekspertų konferenciją, kurioje ieškota tęsinių sprendimų dėl Lukašenkos režimo atsakomybės už nusikaltimus žmoniškumui.
