Įvertinimas
Rugpjūčio 17 dieną įsigalioja naujas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuris užtikrins, kad naujos baterijos būtų tvarios ir prisidėtų prie žaliosios pertvarkos. Žiedinė ekonomika skatinama reglamentuojant visą baterijų gyvavimo ciklą, nuo sukūrimo iki atliekų apdorojimo, ir didinant gamintojų atsakomybę.
„Naujasis reglamentas gerins baterijų vidaus rinkos veikimą ir užtikrins sąžiningesnę konkurenciją nustatant saugumo, tvarumo ir ženklinimo reikalavimus, pasitelkiant eksploatacinių savybių, patvarumo ir saugumo kriterijus, griežtinant pavojingų medžiagų ribojimą, privalomą informaciją apie baterijų anglies dioksido išmetimo rodiklį“, – pažymi aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Baterijų ir baterijų atliekų reglamentas nustato ambicingesnius atliekų surinkimo, perdirbimo efektyvumo ir medžiagų naudojimo tikslus, griežtesnius tvarumo ir ženklinimo reikalavimus. Reglamentas bus taikomas visoms baterijoms: visų rūšių nešiojamoms, elektra varomų transporto priemonių, pramoninėms, automobilių baterijoms (akumuliatoriams), taip pat elektrinių dviračių, elektrinių mopedų, elektrinių paspirtukų baterijoms.
Ši iniciatyva labai svarbi atsižvelgiant į didžiulę elektromobilių gamybos plėtrą. Atsiras daugiau galimybių plėtoti elektromobilių baterijų atliekų paskirties keitimą į energijos kaupimo sistemas.
Svarbi žinia vartotojams – nešiojamas baterijas prietaisuose bus lengviau pakeisti. Šio ir kitų tikslų bus siekiama palaipsniui, tačiau dalį numatytų pasikeitimų reikės įgyvendinti per ateinančius dvejus metus.
„Reglamentas nustato, kad nuo 2027 m. į prietaisus įdedamos, pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus, nešiojamosios baterijos turėtų būti tokios, kad galutinis vartotojas galėtų jas išimti ir pakeisti, paliekant pakankamai laiko verslui šiam reikalavimui pritaikyti savo produktų modelius. Lengvųjų transporto priemonių baterijos turės būti keičiamos nepriklausomų specialistų“, – teigia Raminta Radavičienė.
Pirmasis iššūkis – iki 2027 m. gruodžio 31 d. privalėsime surinkti 63 proc. nešiojamųjų baterijų atliekų, o iki 2030 m. gruodžio 31 d. – 73 proc. Iki šiol baterijų ir akumuliatorių atliekų perdirbimo tikslas buvo 45 proc., kurį Lietuva sėkmingai įgyvendindavo. Pavyzdžiui, 2021 m. baterijų ir akumuliatorių atliekų buvo surinkta beveik 12,5 tūkst. tonų, o perdirbta – beveik 11,6 tūkst. tonų.
Įveikiant iššūkį labai svarbus gyventojų indėlis – rūšiavimas. Baterijų ir akumuliatorių atliekas svarbu tinkamai utilizuoti, nes patekusios į buitinių atliekų konteinerius kartu su kitomis atliekomis, irdamos jos skleidžia medžiagas, kurios gali pakeisti cheminę dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą. Iš aplinkos sunkieji metalai gali patekti į augalus, būti išplauti į vandens telkinius ir iš čia patekti į gyvūnų bei žmonių organizmą. Patekę į žmogaus organizmą sunkieji metalai gali pažeisti DNR ir ląsteles.
Lietuvoje yra apie 9 tūkst. vietų, kur gyventojai gali priduoti naudotas nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius. Daugiausia šių atliekų surenkama mažmeninės prekybos vietose, kuriose stovi specialios talpos baterijoms rinkti. Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo nemokamai iš gyventojų priimti senas baterijas ir akumuliatorius, nereikalaujant pirkti naujų.
Gyventojai naudotas baterijas ir akumuliatorius taip pat gali pristatyti į savivaldybių įsteigtas atliekų surinkimo aikšteles ar perduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams arba palikti biuruose, degalinėse, švietimo įstaigose ir organizacijose, kur yra pastatytos specialios talpos šioms atliekoms rinkti.
Taip pat reglamente nustatytas specialus mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų surinkimo tikslas – ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. jų turės būti surenkama 51 proc., o dar po trijų metų, 2031 m. gruodžio 31 d. – 61 proc.
Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. litis turės būti atgaunamas iš 50 proc. baterijų, 2030 m. gruodžio 31 d. – iš 80 proc.
Nuo 2031 m. rugpjūčio 18 d. reglamente numatyti privalomi minimalūs perdirbtųjų medžiagų lygiai pramoninėms, automobilių baterijoms (akumuliatoriams) ir elektra varomų transporto priemonių baterijoms. Jose turės būti 16 proc. perdirbto kobalto, 85 proc. perdirbto švino, 6 proc. perdirbto ličio ir tiek pat perdirbto nikelio.
Nuo 2025 m. gruodžio 31 d. reikės perdirbti 80 proc. nikelio-kadmio baterijų atliekų, kitų baterijų atliekų – 50 proc.
Dar vienas svarbus pokytis – nustatomi ženklinimo ir informacijos reikalavimai dėl baterijų sudedamųjų elementų ir perdirbtųjų medžiagų dalies, taip pat įvedamas QR kodas ir baterijos pasas, kuriame bus pateikiama su baterijos modeliu susijusi informacija. Ženklinimo reikalavimai bus pradėti taikyti po trijų metų, nuo 2026 m., o QR kodas – nuo 2027 m.
Mažinant poveikį aplinkai viso baterijų gyvavimo ciklo metu, ekonominės veiklos vykdytojams nustatomos griežtos išsamaus patikrinimo taisyklės, pagal kurias jie turi patikrinti rinkai pateiktoms baterijoms naudojamų žaliavų šaltinį. Išsamaus tikrinimo taisyklių numatyta netaikyti mažosioms ir vidutinėms įmonėms.
Reglamentas yra privalomas, visose valstybėse narėse taikomas tiesiogiai ir jo nuostatų nereikia perkelti į nacionalinę teisę.
