Vandens purkštuvai maitina naujai pasodintą salotų lauką Gilroy mieste, Kalifornijoje. Naujas Vašingtono ekspertų grupės tyrimas kaltina žemės ūkio plėtrą, gyventojų skaičiaus augimą, ekonomikos vystymąsi, silpną vyriausybės valdymą ir klimato kaitą dėl vandens trūkumo visame pasaulyje didėjimo. Failas Terry Schmitt/UPI nuotrauka | Licencijos nuotrauka
rugpjūčio 16 d. (UPI) — Remiantis nauju Pasaulio išteklių instituto tyrimu, daugiau nei dvi dešimtys pasaulio šalių kasmet patiria didelį vandens įtampą, kai regiono vandens tiekimo nepakanka žmonių poreikiams patenkinti. Ši problema paveikia mažiausiai pusę pasaulio gyventojų.
Akveduko rizikos atlasas, išleistas trečiadienį Vašingtone įsikūrusi tyrimų grupė rodo, kad apie 4 milijardai žmonių bet kurį mėnesį gyveno esant dideliam vandens įtempimui, nes gyventojai reguliariai išnaudojo didžiąją dalį turimo vandens.
„Gyvenant esant tokio lygio vandens įtampai kyla pavojus žmonių gyvybei, darbui, maisto ir energijos saugumui“, – teigia mokslininkai ataskaitos išvadose. „Vanduo yra svarbiausias dalykas auginant javus ir gyvulius, gaminant elektrą, palaikant žmonių sveikatą, skatinant teisingą visuomenę ir siekiant pasaulio klimato tikslų“.
Mokslininkai teigė numanantys, kad problema dar labiau pablogės – iki 2050 m. dar 1 milijardas žmonių visame pasaulyje patirs itin didelį vandens įtampą, net jei būtų pasiekti tarptautiniai klimato tikslai.
„Prognozuojama, kad iki 2050 m. pasaulinis vandens poreikis padidės 20–25 proc., o baseinų, kuriuose kasmet kinta arba kur vandens tiekimas yra mažiau nuspėjamas, skaičius padidės 19 proc.“, – teigiama ataskaitoje.
Tyrimas kaltina gyventojų skaičiaus augimą, ekonominį vystymąsi, pramonės ir žemės ūkio plėtrą, prastą vandens valdymą ir klimato kaitą dėl vandens trūkumo visame pasaulyje didėjimo. Ataskaitoje teigiama, kad vyriausybės turėtų daugiau investuoti į atsinaujinančios vandens infrastruktūros kūrimą ir geresnes išsaugojimo pastangas, kad sušvelnintų kylančią krizę.
Sausros taip pat turėjo įtakos vandens tiekimui drėkinimui, gyvulininkystei, pramonei ir buitinėms reikmėms, o daugeliui regionų iškilo pavojus, kad vanduo visiškai pritrūks.
Tyrime išsamiau nagrinėjamos didėjančio vandens trūkumo priežastys ir pateikiamas žemėlapis, kuriame parodytas įvairus vandens trūkumo sunkumas visame pasaulyje.
Pasaulinis vandens poreikis nuo 1960 m. išaugo daugiau nei dvigubai ir dabar viršija žmonėms vartoti skirto vandens kiekį, teigiama tyrime.
Tyrime Bahreinas, Kipras, Kuveitas, Libanas, Omanas ir Kataras buvo įtrauktos į penkias labiausiai vandens trūkumo patiriančias šalis.
Mažiausiai pusšimtis šalių šiuo metu patyrė „ypatingą vandens trūkumą“ – tai reiškia, kad buvo naudojama mažiausiai 80 % turimų išteklių, o šalys, patiriančios didelį vandens trūkumą, išsiurbdavo mažiausiai 40 % vandens.
Labiausiai vandens patiriami regionai yra Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, kur 83% gyventojų patiria itin didelį vandens įtampą, o 74% – Pietų Azijoje, teigiama tyrime.
Afrika į pietus nuo Sacharos buvo pasirengusi tapti vienu iš labiausiai nukentėjusių pasaulio regionų, nes per ateinančius 25 metus gyventojų skaičius išaugs 163 proc.
