Siekdama didinti ginkluotai gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo kariuomenės rezervo formavimą, Krašto apsaugos ministerija inicijuoja privalomosios pradinės karo tarnybos (PPKT) šaukimo sistemos pakeitimus. Ministerija kitoms institucijoms pateikė derinti Karo prievolės įstatymo pakeitimo projektą.
„Atsižvelgus į esamą saugumo situaciją regione, matome, kad būtina sparčiau stiprinti Lietuvos kariuomenę, tiek įsigyjant modernią ginkluotę, tiek didinant karių skaičių ir suteikiant geresnes tarnybos sąlygas. Inicijuojama Karo prievolės reforma sukurs geresnes tarnybos sąlygas jaunuoliams ir padės kelti karių rengimo kokybę“, – sakė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Po intensyvių diskusijų su įvairiomis visuomenės grupėmis, studentų ir universitetų atstovais, buvo nutarta, kokios priemonės leistų padidinti pradinės karo tarnybos patrauklumą, parengti daugiau jaunesniųjų vadų bei trūkstamų specialistų ir pritraukti jaunuolius į profesinę karo tarnybą.
Karo prievolės reforma siekiama stiprinti valstybės ginkluotąsias pajėgas ir didinti visuomenės įsitraukimą į šalies gynybą.
Įvykdžius šią reformą būtų užtikrintas geresnis privalomosios pradinės karo tarnybos karių rengimas, atsirastų galimybė pašaukti daugiau jaunuolių. Siekiama, kad per metus į privalomąją pradinę karo tarnybą ateitų apie 5000 jaunų žmonių.
Karo prievolės reformos naujovės
Vienas svarbiausių naujojo modelio pakeitimų yra tai, kad privalomoji pradinė tarnyba Lietuvos kariuomenėje nebūtų atidedama.
Pagrindinis karinis parengtumas būtų privalomas ir studijuojantiems jaunuoliams. Tiesa, studentai galėtų pasirinkti labiausiai priimtiną tarnybos formą: stabdyti studijas ir atlikti 9 mėnesių tarnybą arba studijuoti ir atlikti karinę tarnybą dalimis savaitgaliais ar vasaros atostogų metu. Tarnybos pradžia būtų derinama taip, kad netrukdytų mokslo metų pradžiai.
Jauni žmonės, įgiję Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (tokias kaip įvairių sričių inžinieriai, gydytojai, IT specialistai ir kiti), į tarnybą Lietuvos kariuomenėje būtų šaukiami ne vėliau kaip 2 metus po studijų baigimo.
Visgi atlikti privalomąją pradinę karinę tarnybą pirmiausia būtų šaukiami mokyklą baigę 18 – 21 metų sulaukę jaunuoliai. Numatytos ir išimtys: karo prievolininkai, kuriems tarnyba atidėta individualia tvarka, į ją, pasibaigus numatytoms aplinkybėms, būtų šaukiami iki 22 metų. Na, o tie, kurie gavo šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą, bet neatvyko jos atlikti, būtų šaukiami iki 30 metų.
Daugumos karo prievolininkų tarnyba ir toliau truktų 9 mėnesius, tačiau atsižvelgiant, į Lietuvos kariuomenės poreikius, tarnybos laikotarpis galėtų būti sutrumpinamas, bet ne daugiau kaip 3 mėnesiais.
Jaunuoliams, įgijusiems profesijas (kvalifikacijas), kurių trūksta Lietuvos kariuomenėje, siūloma nustatyti 3 mėnesių trukmės tarnybą.
Studentams arba studijas jau baigusiems jauniems žmonėms taip pat siūloma nustatyti nuo 160 iki 200 dienų tarnybą, kuri būtų suskirstyta dalimis ir truktų ne ilgiau kaip 3 metus.
Jaunuoliams, kurie dėl blogos sveikatos būklės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikti negali, bet norėtų tai padaryti, siūloma nustatyti 2 mėnesių trukmės tarnybos laiką.
Taip pat, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, siekiama patikslinti Karo prievolės įstatymo nuostatas dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo. Alternatyviosios tarnybos trukmę siūloma ilginti nuo 9 iki 12 mėnesių.
Tarnyba aktyviajame rezerve būtų pratęsiama iki 15 metų (dabar – 10 metų). Pirmus penkerius metus tarnyba būtų atliekama kariniuose vienetuose, kur tarnauta anksčiau, o vėlesnis rengimas ir žinių atnaujinimas planuojamas Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinos valdybos mokomuosiuose batalionuose.
