„Problemos šiuo klausimu yra mažesnės nei buvo anksčiau. Šiandien jos yra iš dalies išspręstos. Žinoma, jeigu laivų skaičius dar didės, tas klausimas vėl gali iškilti“, – sako A. Butkus.
Pasak A. Butkaus, laivus lietuviai vis dar perka. Kai kurie parduoda senus ir įsigyja naujesnius, jiems patogesnius.
„Lietuviai laivus vis dar perka, procesas tikrai nesustojo. Vienintelė problema, kad uosteliuose trūksta vietų jiems laikyti. Bet klientų mums netrūksta, jie nori leisti laiką ant vandens.
Koks laivas perkamas, priklauso nuo kliento finansinių galimybių. Vieni pradeda nuo paprasčiausių mažų laivelių, kiti perka didesnius. Renkasi įvairius laivus. Manyčiau, kad jeigu būtų daugiau vietų laiveliams laikyti, jų būtų perkama dar daugiau„, – “Vakarų ekspresui„ sakė Simas Šakalinis, UAB “Laivo sandėlis„, prekiaujančios pramoginiais laivais, arba “Garant Boats & Yachts” direktorius.
Papildomų švartavimo vietų įrengimo darbai Kruizinių laivų terminale buvo pradėti pernai antroje vasaros pusėje, šiemet pavasarį baigti, taigi suspėta iki sezono pradžios.
Šiuo metu, skaičiuojant ir Danės upę iki Pilies tilto, Pilies uostas gali priimti per 300 laivų.
Laivai švartuojami ir visoje Danės upėje, tiek kairiajame, tiek ir dešiniajame krante. Šiuo metu ten stovi nemažai laivų – daugiausia tarp Pilies ir Biržos tiltų, kur jiems saugiau.
Priminsime, kad dalį Danės upės krantinės tarp pasukamojo tiltelio ir Pilies tilto, kurioje yra viešbučiai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija perdavė Klaipėdos miesto savivaldybei, o ši – BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“. Kai atsirado šeimininkas, prie jos taip pat pradėti švartuoti laivai. Tai irgi prisidėjo prie laivų stovėjimo vietų stygiaus problemos sprendimo.
Dar nemažai laivelių švartuojama piliavietės teritorijoje ir Kruizinių laivų terminalo vidiniame baseine.
„Vietų laivams stovėti skaičiaus šiuo laikotarpiu mes jau labiau nepadidinsime. Mūsų tikslas dabar turint omenyje kitus metus – gerinti laivų laikymo infrastruktūros ir paslaugų kokybę pradedant nuo laivų iškėlimo ir nuleidimo į vandenį ir baigiant stacionarių ir pontoninių krantinių, vandens, elektros kolonėlių ir kt. sutvarkymu“, – sakė Pilies uosto direktorius.
