Daugelis mokslininkų, analitikų ir kitų stebėtojų teigė, kad pasipriešinimas naujovėms yra autoritarinių režimų Achilo kulnas. Tokios vyriausybės gali neatsilikti nuo technologinių pokyčių, kurie padeda jų oponentams; jos taip pat, slopindamos teises, gali stabdyti inovacinę ekonominę veiklą ir susilpninti ilgalaikę šalies būklę.
Tačiau naujas tyrimas, kuriam vadovavo MIT profesorius, rodo visai ką kita. Tyrimo rezultatai rodo, kad Kinijos vyriausybė vis dažniau taiko AI pagrįstą veido atpažinimo technologiją, kad nuslopintų nesutarimus; sėkmingai apribojo protestą; ir šiame procese paskatino kurti geresnius dirbtinio intelekto pagrindu sukurtus veido atpažinimo įrankius ir kitas programinės įrangos formas.
„Mes nustatėme, kad Kinijos regionuose, kur yra daugiau neramumų, dėl to daugiau viešųjų pirkimų veidų atpažinimo AI, o vėliau vietos valdžios padaliniai, tokie kaip savivaldybės policijos departamentai“, – sako MIT ekonomistas Martinas Beraja. – naujo dokumento, kuriame išsamiai aprašomos išvados, autorius.
Toliau, kaip pažymima dokumente, yra tai, kad „DI inovacijos įtvirtina režimą, o režimo investicijos į dirbtinį intelektą, skirtą politinei kontrolei, skatina tolesnes pasienio inovacijas“.
Mokslininkai tokią padėtį vadina „AI-tokratija“, apibūdindami susietą ciklą, kurio metu padidėjęs dirbtinio intelekto valdomos technologijos diegimas numalšina nesutarimus ir kartu didina šalies inovacijų pajėgumus.
Atviros prieigos leidinys, dar vadinamas „AI-tokratija“, pasirodo rugpjūčio mėnesio numeryje Ketvirtinis ekonomikos žurnalas. Bendraautoriai yra Beraja, kuri yra Pentti Kouri karjeros plėtros docentė MIT; Andrew Kao, Harvardo universiteto ekonomikos doktorantas; Davidas Yangas, Harvardo ekonomikos profesorius; ir Noamas Yuchtmanas, Londono ekonomikos mokyklos vadybos profesorius.
Norėdami atlikti tyrimą, mokslininkai rėmėsi daugybe pastarojo dešimtmečio įrodymų. Norėdami kataloguoti politinių neramumų Kinijoje atvejus, jie naudojo duomenis iš Pasaulinės įvykių, kalbų ir tonų duomenų bazės (GDELT) projekto, kuris registruoja naujienų srautus visame pasaulyje. Nuo 2014 m. iki 2020 m. komanda nustatė 9 267 neramumų incidentus.
Tada mokslininkai iš Kinijos finansų ministerijos tvarkomos duomenų bazės ištyrė beveik 3 milijonų pirkimo sutarčių, kurias Kinijos vyriausybė paskelbė 2013–2019 m., įrašus. Jie nustatė, kad vietinių valdžios institucijų veidų atpažinimo dirbtinio intelekto paslaugų ir papildomų viešojo saugumo priemonių – didelės raiškos vaizdo kamerų – pirkimai per ketvirtį labai šoktelėjo po viešųjų neramumų šioje srityje.
Atsižvelgdami į tai, kad Kinijos vyriausybės pareigūnai aiškiai reagavo į viešą nesutarimų veiklą plėtodami veido atpažinimo technologiją, tyrėjai išnagrinėjo tolesnį klausimą: ar šis metodas padėjo slopinti nesutarimus?
Mokslininkai mano, kad taip buvo, nors, kaip pažymi darbe, jie „negali tiesiogiai įvertinti“ technologijos poveikio politiniams neramumams. Tačiau kaip vieną iš būdų išspręsti šį klausimą, jie ištyrė oro ir politinių neramumų ryšį įvairiose Kinijos vietose. Tam tikros oro sąlygos skatina politinius neramumus. Tačiau Kinijos prefektūrose, kurios jau buvo daug investavusios į veido atpažinimo technologijas, tokios oro sąlygos yra mažiau palankios neramumams, palyginti su prefektūromis, kurios nedarė tokių pačių investicijų.
Tai darydami mokslininkai taip pat atsižvelgė į tokias problemas, kaip, ar didesnis santykinis gerovės lygis kai kuriose srityse galėjo paskatinti didesnes investicijas į dirbtinio intelekto technologijas, nepaisant protesto modelių. Tačiau mokslininkai vis tiek priėjo prie tos pačios išvados: veido atpažinimo technologija buvo naudojama reaguojant į ankstesnius protestus, o vėliau sumažino protestų lygį.
„Tai rodo, kad ši technologija veiksmingai malšina neramumus“, – sako Beraja.
Galiausiai, mokslininkų grupė ištyrė padidėjusios AI paklausos poveikį Kinijos technologijų sektoriui ir nustatė, kad vyriausybės didesnis veido atpažinimo įrankių naudojimas skatina šalies technologijų sektorių į priekį. Pavyzdžiui, įmonės, sudariusios pirkimo sutartis dėl veido atpažinimo technologijų, per dvejus metus po vyriausybės sutarties gavimo pagamina apie 49 procentais daugiau programinės įrangos produktų, nei turėjo anksčiau.
„Mes tiriame, ar veido atpažinimo dirbtinio intelekto įmonėse tai paskatins daugiau naujovių, ir iš tikrųjų tai daro“, – sako Beraja.
Tokie Kinijos pramonės ir informacinių technologijų ministerijos duomenys taip pat rodo, kad dirbtinio intelekto valdomi įrankiai nebūtinai „išstumia“ kitų rūšių aukštųjų technologijų naujoves.
Susumavus viską, Kinijos atvejis rodo, kaip autokratinės vyriausybės gali pasiekti beveik pusiausvyros būseną, kurioje jų politinė galia yra sustiprinta, o ne apversta, kai jos panaudoja technologijų pažangą.
„Šiame AI amžiuje, kai technologijos ne tik skatina augimą, bet ir yra represijų technologijos, jos gali būti labai naudingos“ autoritariniams režimams, sako Beraja.
Šis atradimas taip pat susijęs su didesniais klausimais apie valdymo formas ir ekonomikos augimą. Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad teises suteikiančios demokratinės institucijos laikui bėgant skatina didesnį ekonomikos augimą, iš dalies sudarydamos geresnes sąlygas technologinėms naujovėms. Beraja pažymi, kad dabartinis tyrimas neprieštarauja toms ankstesnėms išvadoms, tačiau nagrinėjant naudojamo dirbtinio intelekto poveikį, jis nustato vieną būdą, kuriuo autoritarinės vyriausybės gali paskatinti didesnį augimą nei kitu atveju.
„Tai gali sukelti atvejų, kai autokratiškesnės institucijos vystosi kartu su augimu“, – priduria Beraja.
Kiti AI socialinių pritaikymų ekspertai teigia, kad šis dokumentas yra vertingas indėlis į šią sritį.
„Tai puikus ir svarbus dokumentas, gerinantis mūsų supratimą apie technologijų, ekonominės sėkmės ir politinės galios sąveiką“, – sako Avi Goldfarbas, Rotmano dirbtinio intelekto ir sveikatos priežiūros katedros katedra bei rinkodaros profesorius Rotmano vadybos mokykloje. Toronto universitetas. „Straipsnyje dokumentuojamas teigiamas grįžtamasis ryšys tarp AI veido atpažinimo technologijos, skirtos stebėti vietinių neramumų Kinijoje slopinimą, ir AI modelių kūrimo bei mokymo. Šis dokumentas yra novatoriškas AI ir politinės ekonomikos tyrimas. Kadangi AI plinta, tikiuosi, kad šios tyrimų srities svarba padidės.
Savo ruožtu mokslininkai ir toliau nagrinėja susijusius šios problemos aspektus. Viename būsimame jų dokumente nagrinėjama, kokiu mastu Kinija eksportuoja pažangias veido atpažinimo technologijas visame pasaulyje – pabrėžiamas mechanizmas, kuriuo vyriausybės represijos gali išaugti visame pasaulyje.
Tyrimą iš dalies parėmė JAV Nacionalinio mokslo fondo absolventų mokslinių tyrimų stipendijų programa; Harvardo duomenų mokslo iniciatyva; ir Britų akademijos Global Professorships programa.