Įvertinimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija atlikusi visų šalies verslo priežiūros institucijų vertinimą pastebi, kad daugumos jų darbo kokybė pastaraisiais metais gerėjo, vis rečiau orientuojamasi į mažareikšmius pažeidimus ir nuobaudų skyrimą. Tačiau vis dar sulaukiama nemažai verslo nuogąstavimų dėl sukeliamos perteklinės ir neproporcingos patikrinimų naštos. Ją sumažinti leistų efektyvios institucijų taikomos rizikos vertinimo sistemos.
„Mūsų iškeltas tikslas verslo priežiūros institucijoms – ne bausti Lietuvos verslus, o juos konsultuoti – pamažu tampa realybe. Bendras šių institucijų pažangos lygis auga, o ketvirtadalis jau pasiekė aukščiausius vertinimo rezultatus“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.
EIMIN kas dvejus metus atliekamas vertinimas parodo, kam institucijos teikia prioritetą – konsultacijoms ar baudimui, ar teikiama pagalba naujiems verslams, ar patikrinimai atliekami būtent ten, kur kyla rizika didžiausiai žalai atsirasti, ar mažinama biurokratinė našta.
Rezultatai atskleidė, kad bendras verslo priežiūros institucijų pažangos vidurkis pasiekė 7,2 balo (iš 10), o pagal atskiras vertinimo sritis didžiausia pažanga padaryta kontrolinių klausimynų kokybės ir jų naudojimo, patikrinimų veiklos organizavimo, poveikio priemonių taikymo kategorijose.
Kontrolinių klausimynų taikymas tapo įprasta patikrinimų praktika – juos naudoja absoliuti dauguma (98 proc.) priežiūros institucijų, 76 proc. institucijų kontrolinius klausimynus naudoja visuose planiniuose patikrinimuose.
Be to, patys patikrinimai dažniau planuojami, apie juos verslas iš anksto informuojamas: 95 proc. institucijų patikrinimus planuoja sudarydamos ir viešindamos metinius patikrinimų planus, 97 proc. verslo atstovus iš anksto informuoja apie būsimą planinį patikrinimą.
„Institucijos itin aktyvios ieškodamos naujų informacijos pateikimo būdų, kurie padėtų greičiau sužinoti ir geriau suprasti taikomus veiklos reikalavimus. Per pastaruosius metus jos taip pat ženkliai išplėtė inovatyvių konsultavimo priemonių, tokių kaip mobiliosios aplikacijos, konsultavimo realiuoju laiku programėlės, nuotolinės konsultacijos, spektrą. Tai rodo, kad einame teisingu keliu“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.
Konsultacijos telefonu išlieka dažniausiai naudojamas informacijos paieškos būdas (44,3% atvejų). 2022 m. dar 4 institucijos pradėjo įrašyti teikiamas konsultacijas telefonu (iš viso skambučius įrašo 29 institucijos), 9 institucijos – vertinti konsultacijų kokybę (iš viso kokybę vertina 28 institucijos). Taigi, iš viso 68 proc. institucijų įrašo konsultacijas telefonu ir vertina jų kokybę.
74 proc. priežiūros institucijų taiko bent vieną konsultavimo ir metodinės pagalbos priemonę, specialiai orientuotą į pagalbą pradedančiajam verslininkui.
Įvertinus 45 institucijų veiklą, matyti, kad rezultatai gerėjo beveik visose verslo priežiūros institucijose. Net 12 verslo priežiūros institucijų pasiekė aukščiausius vertinimo rezultatus. Pažangiausios institucijos yra Valstybinė mokesčių inspekcija (9,90 balo), Lietuvos radijo ir televizijos komisija (9,74 balo), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (9,69 balo).
Individualūs verslo priežiūros institucijų vertinimo rezultatai rodo, kad didžiausią pažangą, palyginti su 2020 m., padarė VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (+4,55 balo), Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (+3,16 balo), VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (+2,68 balo).
Tačiau 16 proc. institucijų vykdoma priežiūros veikla vis dar vertinama žemiausiais pažangumo balais: Lietuvos bioetikos komiteto (4,79 balo), Žuvininkystės tarnybos (4,5 balo), Policijos departamento (3,46 balo), Aplinkos apsaugos agentūros (3,39 balo).
Nors pažangos lygio kilimas būdingas visose švieslentės vertinimo kategorijose, tačiau veiklos tobulinimas vis dar nepakankamas itin reikšmingose priežiūros veiklos srityse. Tik pusė priežiūros institucijų tinkamai matuoja, kaip efektyviai įgyvendinami institucijos priežiūros tikslai, be to, tik kas antra institucija vertina, kokią patikrinimų naštą sukelia verslui, ir tik kiek daugiau nei pusė (60 proc.) institucijų veiklos vertinimui ir jo tobulinimui pasitelkia verslininkų nuomonę (vertina grįžtamąjį ryšį).
Vis dar nepakankamai vertinamas rizikingumas: tik 43 proc. institucijų didžiąją dalį patikrinimų atlieka rizikingiausiuose verslo sektoriuose, rizikos vertinimas nepakankamai (tik 13 proc. institucijų atvejais) pagrįstas statistiniais duomenimis. 37 proc. priežiūros institucijų nereglamentuota maksimali patikrinimų trukmė.
Su 2022 m. verslo priežiūros institucijų švieslente galite susipažinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos interneto tinklalapyje.
