Įvertinimas
Teisingumo ministerijos kartu su Teisėjų taryba parengtam teismų reformos įstatymų paketui, kuriuo tikimasi ne tik optimizuoti teismų resursus, bet ir jų darbo krūvį, pritarta Seime.
„Ši reforma yra didelis žingsnis kokybiškesnio teisingumo vykdymo link. Ji leis suvienodinti didžiųjų šalies miestų apylinkių teismų ir regioninių teismų darbo krūvį, kartu optimizuojant finansinių išteklių valdymą teismuose. Užkoduoti tiek infrastruktūros, tiek kokybės rodiklius viename pakeitimų pakete buvo svarbu, nes šie tikslai yra tampriai susiję, siekiant veiksmingo rezultato. Džiaugiuosi, kad nuo pirmųjų reformos dienų dirbome kartu su Teisėjų taryba, kurių įžvalgos lėmė aukštus teisėkūros reikalavimus geresnėms teisėjų darbo sąlygoms ir teisingumo vykdymo kokybei“, – teigė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Anot E. Dobrowolskos, įgyvendinus reformą, daugelyje apylinkių teismų bus galima užtikrinti teisėjų specializaciją. Tai yra būtina prielaida tiek didesnei vykdomo teisingumo kokybei, tiek greitesniam, efektyvesniam bylų nagrinėjimui. Tokiu būdu Seimo patvirtintais įstatymų pakeitimais bus įgyvendinamos ir Valstybės kontrolės pateiktos rekomendacijos, raginusios ieškoti sprendimų dėl teismo (teismo rūmų) dydžio, optimalaus teisėjų skaičiaus, teisėjų specializacijos poreikio bei teisėjų darbo krūvio tolygumo.
Teismų reforma numato ir apylinkių teismų ar jų rūmų veiklos teritorijų apjungimą. Apylinkių teismų įsteigimo projektu bus apjungiamos apylinkių teismų rūmų veiklos teritorijos, tačiau daugeliu atvejų išliks buvusių teismo rūmų pastatai, juose vyks teismo posėdžiai. Apjungimas bus vykdomas vadovaujantis principu, kad atstumas nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų būtų apie 60 kilometrų. Toks atstumas akcentuojamas tarptautinėse rekomendacijose dėl teismų sistemos žemėlapių sudarymo, kaip užtikrinantis teisę į teismą teritoriniu prieinamumo žmonėms aspektu. Kartu buvo įteisinta papildoma galimybė vienai iš bylos šalių reikalaujant pasinaudoti teismo vaizdo konferencijomis, to apylinkės teismo arba tų teismo rūmų patalpose, kur šaliai tektų atvykti, jei byla žodinio proceso tvarka būtų nagrinėjama gyvai.
Optimizuotoje teismų sistemoje, pasinaudojant gerąja Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų patirtimi organizuojant posėdžius Elektrėnų savivaldybėje, taip pat bus ieškoma platesnių išvažiuojamųjų posėdžių organizavimo kitose patalpose, pavyzdžiui, suteiktose savivaldybės, galimybių.
Optimizuojant apylinkių teismų tinklą, įvertinus teismuose gaunamų bylų mažėjimo tendencijas, šiuo metu laisvų ir atsilaisvinančių teisėjų vietų skaičių, pradėtas vykdyti atrankas į tam tikrus teismus, numatoma ir teisėjų skaičiaus bei jų pasiskirstymo teismuose peržiūra.
Tam, jog teisminiai procesai būtų efektyvesni, kartu su teismų reforma buvo siūlomi Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kurie leis didžiąją dalį bylų, apylinkės teismuose nagrinėjamų rašytinio proceso tvarka (papildomai apie 30 000 civilinių bylų, kas sudarytų apie 21 proc. visų gautų civilinių bylų skaičiaus), automatizuotai paskirstyti visiems apylinkių teismams, įvertinus teismų krūvį.
Teisėjų tarybos pirmininkės Sigitos Rudėnaitės nuomone, ši reforma – vienas iš žingsnių, siekiant spręsti apylinkių teismų veiklos problemas. Pateiktais pasiūlymais siekiama kompleksiškai spręsti tolygesnio teisėjų darbo krūvio problemas, užtikrinti prielaidas teisėjų specializacijai, kad žmonėms būtų garantuotas vienodos kokybės ir greičio teisingumas tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose, o teisėjams, gaunantiems vienodą atlyginimą – vienodos darbo sąlygos visoje Lietuvoje.
Teisėjų tarybos ir Nacionalinės teismų administracijos atliktais skaičiavimais, įgyvendinus reformą, per tris reformos įgyvendinimo etapus (iki 2026 metų) būtų sutaupyta apie 4 351 tūkst. Eur, kurie galėtų būti panaudoti teismų personalo skatinimui ir inovacijų plėtrai teismuose.
