Įvertinimas
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė inicijavo su grupe Seimo narių įregistravo įstatymų pataisas, kuriomis siekiama užkirsti kelią seksualinio pobūdžio nusikaltimus padariusiems asmenims dirbti su nepilnamečiais, taip pat numatyti griežtesnę tokius asmenis priimančių darbdavių kontrolę.
Teisės aktų pataisomis siūloma įteisinti prievolę seksualinio pobūdžio nusikaltimus padariusiems asmenims per nustatytą laiką pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie darbo vietos pakeitimą.
Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas numato įpareigojimą asmenims su įsigalėjusiu teismo nuosprendžiu dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą policijai. Tačiau nėra įpareigojimo tokiems asmenims pranešti apie darbo vietos pakeitimą, o tai, anot Seimo narių, yra itin aktualu, siekiant valdyti rizikas, kad šie asmenys nedirbtų su vaikais.
Taip pat siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už pakartotinius tvirkinimo veiksmus daugiau nei vieno nepilnamečio atžvilgiu arba atliekamus ilgą laiko tarpą.
„Vaikų seksualinio smurto mastai nemažėja. Turime veikti ryžtingai ir užtikrinti kiekvieno vaiko teisę į saugią vaikystę be smurto. Tuo tikslu kartu su kitomis institucijomis įsipareigojome stiprinti prevenciją ir tobulinti teisinį reglamentavimą. Šiomis pataisomis siekiame atgrasyti nuo mėginimų seksualiai išnaudoti vaikus, tuo pačiu siunčiame aiškią žinią – atsakomybė už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus – neišvengiama“, – sako pataisų iniciatorė Agnė Bilotaitė.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnis numato darbo su vaikais apribojimus ir draudžia asmenims, pripažintiems kaltais už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, dirbti ar užsiimti savanoriška veikla paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose.
Tačiau, pasak pataisų iniciatorių, įstatyminis reglamentavimas palieka spragų, kuriomis gali naudotis ir naudojasi vaikų skriaudėjai. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nenumato baudžiamosios atsakomybės už ilgalaikį jaunesnio negu 16 metų vaiko tvirkinimą arba daugiau nei vieno nepilnamečio vaiko tvirkinimą.
Policijos departamento atlikta analizė parodė, kad pusėje 2022 metais vykdytų ikiteisminių tyrimų tvirkinamieji veiksmai nepilnamečio atžvilgiu buvo atliekami ilgiau negu 3 mėnesius arba dviem ar daugiau asmenų.
„Už seksualinius nusikaltimus bausti asmenys kontroliuojami nepakankamai. Labai svarbu užkirsti kelius jiems dirbti su vaikais. Taip pat siekiame, kad darbdaviams, kurie nesilaiko numatytos darbo su vaikais apribojimų tvarkos išsiaiškinti dėl priimamo darbuotojo galimo teistumo, būtų numatyta administracinė atsakomybė. Deja, bet realybė rodo, kad vien paraginimo tai daryti neužtenka“, – teigia vienas iš pataisų iniciatorių Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis.
Darbdaviams, kurie netikrina informacijos apie asmens teistumą Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, siūloma nustatyti administracinę atsakomybę.
Viešumas, A. Bilotaitės manymu, taip pat gali tapti gera paskata įstaigoms atsakingiau rinktis darbuotojus darbui su vaikais. Todėl dar šiemet Vidaus reikalų ministerijos Informacijos ir ryšių departamentas pradės viešinti duomenis apie įstaigas, kurios kreipėsi dėl informacijos apie asmenų teistumą iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro.
Telkdamos pastangas veiksmingiau kovoti su seksualiniu vaikų išnaudojimu, birželio 1 dieną Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasirašė bendrą rezoliuciją, kurioje įsipareigojo stiprinti institucijų bendradarbiavimą, prevencinių programų įgyvendinimą, didinti vaikų ir jų tėvų švietimą, ugdyti saugaus skaitmeninės aplinkos naudojimo įgūdžius.
