Prieš pusmetį bibliotekoje prasidėjo diskusijos, kokios bus šiųmetinės Joninės. Norėjosi kažko keisto ir pasakiško. Mintys sukosi apie bendruomenės simbolį – Jonę.
Tai tokia šiaudinukė, kuri sutiko prieš tris metus bendruomenių sambūrį „Visi savi“. Pernai išpuošta ir išdažyta, pasitiko kraštiečius, atvykusius į išnyksių sodybų žemėlapio pristatymą. Šiais metais buvo išdiskutuota keista, pasakos verta idėja – pagaminti šiaudinuką Joną ir surengti per Jonines – Jonės ir Jono vestuves. Kibome į darbus vadovaujami Stasės ir Igno Rulevičių.
Bet apie Joninių pasaką nuo pradžių. Tradicija sena, kaip ir kiekvienais metais Joninių šventę bendruomenėje pradėjo žvejai. Prie bendruomenės namų, pusę keturių ryto, jau girdėjosi nemalonus, šiurpokas cypavimas. Pasirodo, žvejus pasitiko trys naminės pelėdos jaunikliai, kurie taip prašė iš tėvų, kad jie atneštų valgyti. Susirinko 14 žvejų ir, skambant nuotaikingai žvejo dainelei, patraukė į Budrių ežerą ir Pienios užtvanką. 8 valandą pabaigus žvejybą, tradiciškai visi susirinko Vilmos ir Roberto Kernagių sodyboje, pasvėrė žuvis, kurių sugavo net 11 kilogramų, o žvejais karaliais tapo Laimis ir Antanas iš „Lyno‘ komandos.
14 valandą bendruomenės dailės ir dirbinių galerijoje buvo atidaryta kraštotyros paroda „Ką mena kraičių skrynios“. Parodos svečiai grožėjosi nuo seno išlikusiais rankšluosčiais, dirbiniais su išsiuvinėtais inicialais.
Dar po valandos startavo orientacinės dviratininkų varžybos „100 paparčio žiedų“. Tokio dalyvių ir žiūrovų skaičiaus dar nėra buvę. Azartiškiausi čia buvo vaikai, bet neatsiliko ir suaugę. Juk visi stegiamės per Jonines surasti paparčio žiedą, o jų varžyboms buvo išdėliota net šimtas!
Baigiamoji Joninių pasakos dalis – Jonės ir Jono vestuvės. Pirmoji „jaunuosius“ pasveikino Kavarsko seniūnijos seniūnė Šarūnė Kalibataitė. Buvo pristatyti ir „jaunųjų“ tėvai bei piršlys. Nebuvo nei vieno, kas nenorėtų su Jone ir Jonu nusifotografuoti.
O vestuvių skaniausias valgis, aišku, buvo Vilmos išvirta žuvienė iš ryte sugautos žuvies. Kepė kas norėjo dešreles, šašlykus, o kokios vestuvės be šokių. Jie prasidėjo 24 valandą ir kaip tikrose vestuvėse baigėsi pusę keturių ryto. Tai tokia ta Joninių pasaka Budrių bendruomenėje, trukusi viso labo tik 12 valandų…
Valentinas Gudėnas
Šaltinis: Nyksciai
