Birželio 11 dieną Kurklių sinagogoje vyko Arbit Blato darbų iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus parodos atidarymas. Rafailas Karpis ir Darius Mažintas atliko dainų programą „Laiškai iš praeities“.
Šiuo įvykiu prasidėjo naujas Kurklių sinagogos gyvavimo etapas. Kurkliuose jau nuo XVII a. gyveno žydų bendruomenė. XIX a. pabaigoje čia buvo 257 žydai – jie sudarė 32 procentus visų miestelio gyventojų. Sinagoga žydams buvo ne tik maldos namai, bet ir svarbi bendruomenės susirinkimų vieta. Kurklių žydų religinė bendruomenė turėjo visas laisvam religijos išpažinimui reikalingas sąlygas – savo sinagogą ir rabiną.
Žydai Kurkliuose vertėsi smulkiuoju verslu. Čia veikė mėsinė, vaistinė, audinių parduotuvė ir net du malūnai. Miestelyje buvo registruoti 6 smulkieji amatininkai: kepėjas, siuvėjas, kurpius, krosnių mūrininkas, metalo apdirbėjas ir mėsininkas. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu (1923 m.) vykdyto gyventojų surašymo duomenimis Kurkliuose gyveno 181 žydų tautybės asmuo, o prieš Antrąjį pasaulinį karą – apie 90 žydų. Deja, Antrojo pasaulinio karo metais visa miestelio žydų bendruomenė buvo sunaikinta.
Kurklių sinagoga yra viena iš originaliausių Lietuvoje. Statybos techniko Povilo Jurėno suprojektuota ir 1936 m. prie nedidelio Dubelės upelio pastatyta sinagoga buvo suręsta iš sujungtų į sąsparas rąstų. Kurklių sinagogos tūris su paaukštinta kampine dalimi labai panašus į XVIII a. medinių sinagogų. Šių maldos namų patalpos išdėstytos per du aukštus, o virš pietinės pastato dalies iškilęs išskirtinis laiptinės bokštelis, nebūdingas litvakų sinagogoms.
Pastatas pasižymi tradiciniu sinagogos išdėstymu: egzistavo atskira pagrindinė pamaldų erdvė ir moterų sekcija. Sinagogos langų rėmai išsiskyrė iš kitų Lietuvos sinagogų trikampio formos arkomis. Pokariu sinagoga buvo paversta sandėliu. Nuo 1990 metų Kurklių sinagoga buvo nenaudojama. 2013 m. Europos žydų kultūros ir paveldo apsaugos ir populiarinimo asociacija įtraukė Kurklių sinagogą į programos „Žydų paveldo keliai“ maršrutą „Medinės sinagogos centrinėje ir rytų Europoje“ (tarp kitų 14 Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų).
2014 m. pastatas įregistruotas Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre (unikalus kodas registre – 37596). 2015 m. objektas paskelbtas saugomu Valstybės.
2021 m. buvęs Kurklių sinagogos pastatas buvo restauruotas. 2022 m. pabaigoje Anykščių menų centras su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene pasirašė Kurklių sinagogos panaudos sutartį 10 m. Mykolo Bitvinsko fotoreportažas apie sinagogos atidarymo iškilmes.
Šaltinis: Nyksciai
