Birželio 1 dieną Anykščių kultūros centras jau 8-tą kartą pakvietė į tarptautinį teatro festivalį „ARTimi“. Birželio 1-4 dienomis Anykščių ir Lietuvos žiūrovams bus pristatyta Lietuvos ir užsienio teatrų menininkų kūryba. Juodkalnijos, Italijos, Lenkijos, Estijos ir Lietuvos menininkai pristatys 11 spektaklių, skirtų jaunimui ir suaugusiems. Vaidinimus anykštėnai ir miesto svečiai išvys trijose skirtingose Anykščių miesto ir rajono erdvėse – Anykščių kultūros centre, Anykščių turguje ir tradicinėje žirgo šventėje „Bėk bėk, žirgeli!“ Niūronyse.
Paskutinę festivalio dieną bus atidengtas atminimo suolelis šių metų pradžioje netikėtai Anapilin iškeliavusiam visų anykštėnų žinomam, didelį indėlį į mūsų krašto kultūrą įnešusiam Žilvinui Pranui Smalskui.
Programa:
𝑩𝒊𝒓𝒛̌𝒆𝒍𝒊𝒐 3 𝒅., 12.00, 𝑨𝒓𝒌𝒍𝒊𝒐 𝒎𝒖𝒛𝒊𝒆𝒋𝒖𝒋𝒆
.„KRAUČIUS MOTIEJUS“ – tai Kazio Binkio satyrinė poema pasakojanti apie kaimo siuvėją ir jo didžiąją gyvenimo kelionęKaunan. Kraučius siekdamas karjeros, pinigų, garbės ir šlovės sulaukia dėdės pagalbos – paragauna agronomo, urėdo o net politiko duonos. Prieš šimtmetį sukurtas pasakojimas aktualus ir šiandien.Punsko Lietuvių kultūros namų Klojimo teatras (Lenkija)Kazys Binkis KRIAUČIUS MOTIEJUSRežisierė Jolanta Malinauskaitė-WiaktorSatyrinės poemos trukmė 40 min.
13.00 val. Matuizų kultūros centro suaugusiujų teatras „Giraitė“
DZŪKŲ GYVASCIS (pagal Onutės Drobelienės užrašytus Dzūkijos žmonių tikrus porinimus).
Dzūkiška šnekta su nepagadzytu tarcim bus labai dzidelė vertybė ciem, katriej atais po mūs anšo raibo gyvenimėlio. Vaidzinimas kviecia suspažyc su Dzūkijos krašto ypatumais, autentiška medžiaga: baikom, užkalbėjimais, porinimais, raudom, liaudies dainom, tautosaku.Matuizų kultūros centro suaugusiųjų žmonių teatrą 1998 m. įkūrė ir jam iki šiol vadovauja Irena Čeplikienė. 2002 m. teatras pasivadino “Giraite”. “Giraitė“- labai savitas, talentingas, kūrybingas, darbštus, turintis ypatingą humoro gyslelę teatras, todėl ne vienus metus jis skina laurus, džiugina Varėnos krašto.
Režisierė Irena Čeplikienė
Folklorinio vaidinimo trukmė 50 min
𝑩𝒊𝒓𝒛̌𝒆𝒍𝒊𝒐 3 𝒅., 𝒔̌𝒆𝒔̌𝒕𝒂𝒅𝒊𝒆𝒏𝒊̨, 14.30 𝒗𝒂𝒍., 𝑨𝒓𝒌𝒍𝒊𝒐 𝒎𝒖𝒛𝒊𝒆𝒋𝒖𝒋𝒆
Kretingos rajono Kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatras ŽEMĖS AR MOTERS. Lietuvių literatūros klasiko Juozo Tumo – Vaižganto (1869–1933) kūrybiniame palikime, dramaturgija, skirtingai nei proza, publicistika ar literatūros kritika, neužima svarbios vietos. Jo plunksnai priklauso keletas buitinių pjesių bei komedijų, kurias ir pats autorius skyrė daugiau skaitymui nei vaidinimui. „Mano rašalėliai – tai paprasti tendentiškai moralizuojantys, užtat neartistiški straipsneliai-korespondencijos apie tikrus vienur kitur įvykusius atsitikimus. Kurie ne kurie jų įgavo scenišką išvaizdą vien dėl to, kad skaitytojui nebūtų taip nuobodus iškoneveikimas kvailių arba nuodėmingų atsitikimų.” – rašė Vaižgantas savo “Sceniškųjų vaizdelių” (1907) pratarmėje. Tačiau, net atsižvelgiant į kuklius savo draminės kūrybos vertinimus, negalima nepastebėti, kad rašytojas pjesėse sukūrė visą eilę ryškių personažų, aprašė komiškas situacijas, išlaikydamas savitą, “vaižgantišką”, stilių ir pasakojimo manierą. Vaižganto dramų veikėjai – tikroviški, aplinka, kurioje jie veikia – reali. Galbūt, čia nėra gilių poteksčių, didelių konfliktų, bet šmaikštus istorijų pateikimas, lengvai stilizuoti personažų paveikslai ir liaudiško žaismingumo kupini dialogai tik sustiprina tikrumo įspūdį.
Visose rašytojo sukurtose pjesėse dominuoja kaimo buities motyvai, o veikėjai įkūnija tradicinius lietuviško charakterio bruožus – žemiškumą, pragmatizmą, perdėtą atsargumą. Tokie yra ir Vaižganto komedijos “Žemės ar moteries” personažai. Tarp jų nėra jokių, “charakterių dramoms” būdingų “blogiukų”. Tiesiog, kiekvienas iš jų siekia bent kokios nors naudos sau – tiek, apyvartą padidinti norinti, arbatinės savininkė Petrutė, tiek, svetimo sąskaita vaišintis mėgstantis, Rudys, tiek ūkininkai Gražiai, ieškantys, kaip atsikratyti giminaitės Karusės, kuri, vienintelė iš visų, didelių norų neturi (gal tik sočiai pavalgyti). Toks yra ir pagrindinis pjesės veikėjas – pasiturintis senbernis Gaidys, kuris, per ilgą savo nugyventą amžių, taip ir neapsisprendė, ko jam trūksta iki pilnos laimės – valako žemės ar moteriškės pašonėje. Per tokį blaškymasi viengungis papuola į dviprasmiškas, komiškas situacijas ir tampa aplinkinių pajuokų objektu. O kai tiek laiko negali pats apsispręsti, tai būtinai atsiras kažkas, kas nuspręs už tave. Juo labiau, kad šalia visa krūva “geranoriškų” kaimynų. Kretingiškiai teatralai nuo pat pirmų spektaklio akimirkų duoda suprasti, kad jie net nemėgina atkurti lietuviško kaimo buities. Vaižganto pjesės situacija jiems yra tik būdas papasakoti istoriją apie tai, kad ilgai besirinkdamas, rizikuoji likti prie suskilusios geldos. Aktorių vaidybos maniera šiek tiek šaržuota, perspausta, su “atsiribojimo efektais” – žiūrovui pačiam reikia nuspręsti ar replikos į šoną yra sakomos personažo ar jį kuriančio aktoriaus vardu. Prie šio sąlygiškumo sustiprinimo labai prisideda Kristinos Rimienės nunerti kostiumai ir Vytauto Kubilinsko gyvai atliekama muzika.
14.30 val. Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatras
Juozas Tumas Vaižgantas ŽEMĖS AR MOTERS
Režisierius Nerijus Gedminas
Komedijos trukmė 55 min. Anykščių kultūros centre
Birželio 3 d., 17 𝒗𝒂𝒍. 𝑲𝒐𝒍𝒂𝒔̌𝒊𝒏𝒐 𝑲𝒐𝒓𝒊𝒇𝒆𝒊 𝒕𝒆𝒂𝒕𝒓𝒂𝒔 (𝑱𝒖𝒐𝒅𝒌𝒂𝒍𝒏𝒊𝒋𝒂) Anykščių kultūros centre 𝑵𝑨𝑺𝑻𝑨𝑺𝑱𝑨 𝑭𝑰𝑳𝑰𝑷𝑶𝑽𝑵𝑨 (𝒑𝒂𝒈𝒂𝒍 𝑭𝒊𝒐𝒅𝒐𝒓𝒂̨ 𝑫𝒐𝒔𝒕𝒐𝒋𝒆𝒗𝒔𝒌𝒊̨)
Dostojevskio romanas „IDIOTAS“ buvo pritaikytas Nastasjos personažui, kurį aktorė nešiojo savyje magistrantūros studijų Nacionaliniame teatre metu. Tai įvykių vaizdas konkrečios moters akimis, vienam įsimintiniausių rusų ir pasaulio literatūros vaidmenų. Originalus puikaus rašytojo darbo išreiškimas, kurime išsaugotas tikslus virtuoziškumas, dramatiškas Nastasjos vaisingumas. Vaidinimo idėja yra ta, kad net pati mirtis negali nužudyti gyvų herojų, kurie gerbia teisingumą ir kerštą labiau nei savo egzistavimą, išsaugant tvirtą individualumą. Anđelija Rondović (1992) yra profesionali aktorė, o NASTASYA FILIPOVNA buvo jos magistro darbo vadovė (dramos menų fakultetas, Cetinje Juodkalnija). Pasibaigus studijoms, vaidinimas buvo įtrauktas įKorifej festivalio repertuarą, o Juodkalnijos nacionalinis teatras Podgoricoje rėmė jo pastatymą. Anđelija yra ilgametė Korifej festivalio bendražygė, kur ji veda vaidybos dirbtuves ir vaikų vaidybos mokyklą. Ji vaidina daugelyje spektaklių keliuose profesionaliuose Juodkalnijos teatruose ir dirba dramos menų fakultete.
19 val. Utenos Kamerinis teatras
Antonas Čechovas PIRŠLYBOS. Vienas iš A. Čechov šedevrų. Taikomiškas spektaklis atskleidžiantis tuščias žmonių ambicijas ir bereikšmius principus. Visatai, išprovokuoja absurdiškiausias situacijas, kurios veda į nesusikalbėjimą, konfliktus irnutolimą nuo esminių vertybių. Kita vertus pasirodo, kad nuo principo iki šeimyninės laimės, tik vienas žingsnis. O kas pasakė, kad aštriai ir iš išskaičiavimo negali prasidėti MEILĖ?..
Režisierius Šarūnas Kunickas
Komedijos trukmė 55 min.
Birželio 4 d. Anykščių turguje
10 val. Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus mėgėjų teatras „Iliuzija“
Kazys Saja SAVAITGALIO ROMANAS
Režisierė Ramunė Lapienytė
Komedijos trukmė 45 min.
Prie Anykščių kultūros centro
12 val. Atminimo suolelio Žilvinui Pranui Smalskui atidengimas
Autorinių dainų grupės „Vyriškas požiūris“ koncertas
Anykščių kultūros centre
14 val. Festivalio uždarymas
Rokiškio kultūros centro liaudies teatras
ŠEPKĄ ATRADAU AŠ (pagal Liongino Šepkos biografiją)
Scenarijaus autorė ir režisierė Neringa Danienė
Trukmė 1val. 20 min.
Bilieto kaina- gera nuotaika!
Festivalio rėmėjai:
Lietuvos kultūros taryba
Anykščių rajono savivaldybė
Vaja Farm
V. Gruzinsko įmonė
UAB „Anykščių daržovės“
Bukauskų ūkis
Informacinis rėmėjas „Nykščiai“
Partneriai:
Arklio muziejus
Anykščių komunalinis ūkis
Šaltinis: Nyksciai