Anykščių rajono tarybos posėdyje mero patarėjas Laimas Fergizas perskaitė, ką Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras mano, ar reikia keisti gatvių pavadinimus.
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 metų gruodį priėmė Lietuvos Respublikos Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą. Šis įstatymas įpareigojo savivaldybės administraciją konsultuotis su vietos bendruomenėmis, pilietinės visuomenės atstovais ir ieškoti ideologiją propaguojančių viešųjų objektų (paminklų, skulptūrų, obeliskų) bei gatvių, aikščių pavadinimų. Ne rečiau kaip kartą per metus mūsų administracija privalės siųsti prašymus specialiajai Seimo komisijai leisti tuos viešuosius objektus pašalinti, o gatvių pavadinimus – pakeisti.
Vadovaudamasis įstatymu, Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis balandžio 23 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui išsiuntė raštą Nr.1-SD-1505, kuriuo yra deklaruojami 4 viešieji objektai, galimai neatitinkantys minėto įstatymo kriterijų: „komsorgo“ A.Ubagevičiaus paminklinis akmuo, dvi Salomėjos Nėries gatvės – Anykščių mieste ir Kurklių miestelyje, ir viena Petro Cvirkos gatvė – Kavarsko mieste.
Kodėl šie viešieji objektai buvo deklaruoti?
Šventojo Aleksandro Neviškio cerkvės patvoryje (adresu J.Biliūno g. 55) stovi raudono granito luitas su įrašu: „Šioje vietoje nuo buržuazinių / nacionalistų žuvo / Antanas Ubogevičius / 1931 I 13–1947 X 15 / pirmasis Anykščių gimnazijos / komsorgas“. Virš užrašo vaizduojamas komjaunuolio ženklelis su kirilicos raidėmis „ВЛКСМ“. Paminklas buvo sukurtas 1968 m., o į dabartinę nuošalią vietą už cerkvės atgabentas 1997 metais.
Dėl trijų gatvių probleminių pavadinimų: Salomėjos Nėries ir Petro Cvirkos pavadinimų.
Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiuntė tokią pažymą:
„po 1940 m. birželio abu rašytojai P.Cvirka ir S.Nėris buvo įtraukti į politinę veiklą, paskirti delegacijos, vežusios „prašymą“ įjungti Lietuvą į SSRS sudėtį, nariais. S.Nėris parašė „Poemą apie Staliną“ ir kitų politiškai angažuotų, propagandinių kūrinių. P.Cvirka skelbė propagandinę publicistiką, buvo vadinamojo Liaudies seimo prezidiumo nariu. Taip pat jis buvo paskirtas Rašytojų sąjungos pirmininku, o ši sąjunga vykdė sovietinės valdžios nurodymus, turėjo organizuoti ir nukreipti savo narių darbą sovietinės santvarkos labui. (…) Abu juos galima laikyti koloborantais dėl dalyvavimo Lietuvos inkorporacijos į SSRS įteisinime. Represijose abu rašytojai nedalyvavo.“
NYKŠČIAI
Šaltinis: Nyksciai
