Įvertinimas
Praėjusiais metais šešios ministerijos pasiekė Vyriausybės iškeltą tikslą, kad 50 proc. viešųjų pirkimų pagal vertę būtų žalieji, t.y. darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai visuose produkto gyvavimo ciklo etapuose. Žaliųjų pirkimų lyderėmis pagal Viešųjų pirkimų tarnybos švieslentės duomenis tapo Aplinkos, Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijos.
Aplinkos ministerijos žalieji pirkimai 2022 m. sudarė 99,9 proc., Kultūros ministerijos – 84,4 proc., Užsienio reikalų – 74,7 proc. 50 proc. ribą viršijo ir Vidaus reikalų, Teisingumo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.
Viešųjų pirkimų tarnybos paskelbtos 2022 m. viešųjų pirkimų ataskaitos duomenimis žaliųjų pirkimų vertė siekė 4 690,1 mln. eurų. Tai sudaro 60,2 proc. bendros pirkimų vertės (7,8 mlrd. eurų). Didžiąją dalį žaliųjų pirkimų sudarė darbų pirkimai (49,9 proc.), o vykdant paslaugų ir prekių pirkimus rodiklis siekė 21,7 ir 28,4 proc.
Minėta ataskaita parodė, kad pirkimų vykdytojai plačiai taiko aplinkos ministro patvirtintus aplinkosauginius kriterijus, pavyzdžiui atsižvelgia į minimalius reikalavimus dėl cheminių elementų tekstilės gaminiuose, dažuose, statybos produktuose, pakuočių perdirbimo, atsinaujinančių išteklių elektros energijos šaltinių vartojimo, antrinių žaliavų, sertifikuotos medienos naudojimo ir pan. Tokių pirkimų vertė siekė net 3 072,7 mln. eurų, o tai sudaro apie 48 proc. visų žaliųjų pirkimų vertės.
Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos pernai buvo užsibrėžusios, kad 90 proc. visų viešųjų pirkimų būtų žalieji. Tai padaryti pavyko 3 institucijoms – Aplinkos apsaugos agentūrai, kurios žalieji pirkimai sudarė 93,4 proc. viešųjų pirkimų, Aplinkos projektų valdymo agentūrai – 92,1 proc. ir Valstybinei miškų tarnybai – 90,1 proc.
Aplinkos apsaugos agentūra sėkmingai nupirko upių renatūralizavimo rangos darbus, kur rangovui buvo keliamas reikalavimas būti įdiegus aplinkos apsaugos vadybos sistemą EMAS arba kitą aplinkos apsaugos vadybos sistemą.
Didelę dalį Aplinkos projektų valdymo agentūros viešųjų pirkimų, kuriai pavyko 92,1 proc. pirkimų įvykdyti žaliai, sudarė intelektinės paslaugos. Vykdant tokius pirkimus agentūros specialistai ieškojo paslaugų su kuo mažesniu poveikiu aplinkai, stengėsi išvengti perteklinio popieriaus naudojimo.
Valstybinė miškų tarnyba 2022 m. pagal žaliųjų pirkimų reikalavimus pirko darbo rūbus, leidinių prenumeratas, kompiuterinę įrangą, įrangą darbui miške. Tarnyba pasirengė atmintinę, kurioje nusimatė, kokios rūšies prekėms ar paslaugoms kokius aplinkosaugos kriterijus sutartyse arba pirkimo sąlygose būtų galima taikyti. Tai padeda sklandžiau ir patogiau vykdyti žaliuosius pirkimus.
Primename, kad nuo šių metų sausio 1 d. vykdant viešuosius pirkimus būtina taikyti minimalius aplinkos apsaugos kriterijus aplinkos ministro įsakyme nustatytiems produktams arba taikyti kitus aplinkosauginius reikalavimus įsigyjant produktus, kurių nėra patvirtiname produktų sąraše.
Pagal Vyriausybės iškeltus tikslus nuo 2023 m. 100 proc. visų viešųjų pirkimų pagal jų vertę turi būti žalieji. Aplinkos ministerijos specialistai kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba yra paruošę metodinės pagalbos rinkinius ir aprašę gerosios praktikos pavyzdžius. Perkančiosios organizacijos turi galimybę konsultuotis su Viešųjų pirkimų tarnybos Darniųjų pirkimų skyriaus specialistais.
