Rytoj visi švęsime Motinos dieną. Motinos Diena yra trečia, iškart po Kalėdų ir Velykų, labiausiai švenčiama šventė pasaulyje.
MAMA – šį žodį ištariame daugiau kartų, tačiau kiekviename sakinyje jis turi savo istoriją, prisiminimus ir tyriausią meilę. Vis dėlto tai yra apie žmogų, kuris mums suteikė gyvybę, padeda bet kokioje gyvenimo situacijoje ir visada būna šalia.
Ar prisimenate pirmąją mamos pamoką? O gal jos šilčiausią apkabinimą? Būtent prisiminimai tampa tuo, kas priverčia išspausti nuoširdžiausią šypseną, o gal net paskatina riedėti džiaugsmo ar skausmo ašaras.
Motinos dienos išvakarėse kalbinome Anykščių Šv. Mato parapijos kleboną, dekaną, kanauninką, kun. Petrą Baniulį ir paprašėme jo papasakoti apie savo MAMĄ.
Šį balandį sukako 40 metų, kai mūsų mama iškeliavo Amžinybėn. Tuomet buvau 24-erių ir jau studijavau Seminarijoje. Šeimoje augome 9 vaikai ir visiems mus užteko jos meilės. Apie mamą liko kuo šviesiausi prisiminimai. Tėvas buvo šiek tiek griežtesnis, juk reikėjo kažkaip suvaldyti mūsų tokį būrį. O mama mus visada užstodavo, paguosdavo, apkabindavo, kiekvienam rasdavo tuo metu reikalingiausius žodžius. Ji vis melsdavosi už mus, kad mums viskas sektųsi, kad būtume sveiki ir paklusnūs. Kas sekmadienį eidavome į bažnyčią klausytis Šv. Mišių. Visi eidavome, nors niekas mūsų neversdavo.
Mama ant mūsų niekada nešaukdavo, jai užtekdavo kažkaip ypatingai primerkti akis ir mes suprasdavome, kad kažką negerai padarėme. Mylėjome ir gerbėme mamą. Dabar beliko tik šilti prisiminimai – jos ramus veidas, kartais pavargęs, kartais ramus, kartais susirūpinęs, kartais besišypsantis. Dažnai maldoje ją prisimenu.
Sekmadienį susirinksime į Šv. Mišias, sukalbėsime maldą už visas MAMAS, už šalia esančias ir jau išėjusias Amžinybėn. Ramybės ir Dievo palaimos linkiu visoms MAMOMS.
Dalina RUPINSKIENĖ
Šaltinis: Nyksciai
