Įvertinimas
Seimas šiandien pritarė Teisingumo ministerijos parengtiems baudžiamosios politikos sisteminiams pokyčiams, kuriais siekiama proporcingo baudžiamosios atsakomybės taikymo: mažiau pavojingoms nusikalstamoms veikoms taikyti ne baudžiamąją atsakomybę, o itin griežtas laisvės atėmimo bausmes taikyti tik už pavojingiausius nusikaltimus. Kartu didinama nusikalstama veika padaromos žalos riba baudžiamajai atsakomybei atsirasti, kuri nesikeitė 20 metų.
„Tai pirmoji tokios apimties ir kompleksiškumo baudžiamosios politikos peržiūra, parengta įtraukiant teisingumo srities institucijų atstovus, remiantis mokslininkų siūlymais, analize bei kitų šalių patirtimi. Plačiai už palyginti nepavojingas veikas taikoma baudžiamoji atsakomybė nėra nei efektyvi, nei ekonomiškai tikslinga, o Baudžiamasis kodeksas kovoje su pavojingiausiu nusikalstamumu turi būti tikslus, veiksmingas ir modernus teisingumo įgyvendinimo įrankis – to šiais pokyčiais ir siekiama“, – akcentuoja E. Dobrowolska.
Pasak E. Dobrowolskos, nuo 2003 m. atliekami Lietuvos baudžiamojo įstatymo pakeitimai didžiąja dalimi buvo orientuoti į valstybės baudžiamosios politikos griežtinimą, bet ne į jos subalansavimą, kas ir yra pagrindinis pakeitimų tikslas. Seimui pritarus pasiūlytiems pokyčiams, Baudžiamasis kodeksas dėl jo orientacijos į griežtą nubaudimą tik už pavojingiausius nusikaltimus labiau atitiks kitų valstybių praktiką, humaniškos baudžiamosios politikos principus, bet svarbiausia, leis užtikrinti baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės (ultima ratio) priemonės taikymą.
Baudžiamajame kodekse atnaujinti ekonominiai dydžiai, kuriais vertinamas nusikaltimų pavojingumas dėl jų padarytos žalos. Po pakeitimų šie dydžiai atitiks realią ekonominę padėtį valstybėje, nes nors šie dydžiai nesikeitė nuo kodekso priėmimo, baudų dydžiai per šį laikotarpį padidėjo net 20 kartų. Todėl, įgyvendinant pertvarką, proporcingai padidinti ir subalansuoti turtiniais, ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais padaromos žalos MGL dydžiai baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Apatinė riba baudžiamajai atsakomybei turtinių nusikaltimų atžvilgiu nekinta, nustatant atsakomybę už nesunkų nusikaltimą nuo 5 iki 400 MGL (nuo 300 iki 20 tūkst. Eur), apysunkių nusikaltimų atžvilgiu nuo 400 iki 900 MGL (nuo 20 tūkst. iki 45 tūkst. Eur), o sunkių nusikaltimų atžvilgiu numatoma virš 900 MGL riba (nuo 45 tūkst. Eur), kur šiuo metu sunkiam turtiniam nusikaltimui numatyta riba yra 250 MGL (12 tūkst. 500 Eur). Kontrabandos atžvilgiu apatinė riba išlieka nuo 150 MGL iki 400 MGL, bet kartu įvedama tarpinė kvalifikuotos kontrabandos sudėtis (nuo 400 MGL iki 900 MGL), o sunkiu nusikaltimu kontrabanda būtų laikoma nuo 900 MGL (45 tūkst. Eur), kur šiuo metu numatyta riba taip pat buvo 250 MGL. Finansinių nusikaltimų atžvilgiu, baudžiamosios atsakomybės riba yra keliama nuo 150 MGL (7 tūkst. 500 Eur) iki 400 MGL (20 tūkst. Eur).
Dėl šių pokyčių sudaromos prielaidos kitų teisinės atsakomybės formų efektyviam taikymui, t. y. administracinei, civilinei ar mokestinei atsakomybei mažiau pavojingoms nusikalstamoms veikoms, susijusioms su mažiau pavojingais finansiniais ir ekonominiais nusikaltimais, smulkesniais pramoninės ar intelektinės teisės pažeidimais.
Baudžiamosios politikos pokyčiais proporcingai mažinamas baudžiamumas už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas ir nustatomas platesnis su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių taikymas. Itin griežtomis laivės atėmimo bausmėmis bausti numatoma tik už pačius pavojingiausius ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančius turtinius, ekonominius ir finansinius nusikaltimus – sugriežtinama atsakomybė už sunkius ekonominius bei finansinius nusikaltimus, tokius kaip kreditinis sukčiavimas, nusikalstamas bankrotas, subsidijos ar dotacijos panaudojimas ne pagal paskirtį, skolininko nesąžiningumas, apgaulinga buhalterija, mokesčių nesumokėjimas ar jų vengimas ir kt. Įgyvendinant šiuos pokyčius Baudžiamajame kodekse taip pat papildomai nustatomi net 7 nauji sunkūs ekonominiai ir finansiniai nusikaltimai.
Ministrės teigimu, dėl itin griežtos baudžiamosios politikos taikymo mūsų ikiteisminio tyrimo įstaigos, ypač teismai, yra apkrauti dideliu darbo krūviu, o tai lemia ilgai trunkantį ir valstybei brangiai kainuojantį baudžiamąjį procesą ir nepateisinamai lėtą teisingumo vykdymą. Pavyzdžiui, 2022 m. duomenimis baudžiamųjų bylų nagrinėjimas apylinkių teismuose vidutiniškai užtruko 150 dienas, o apygardų teismuose (pirmąja instancija) – 255 dienas.
Tikimasi, kad pertvarka sumažins ikiteisminio tyrimo įstaigų ir teismų darbo krūvius, dėl ko kalti už pačius pavojingiausius ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančius nusikaltimus galės būti išaiškinti ir sulaukti teisingumo greičiau.
Lietuva iš kitų ES šalių narių išsiskiria ne tik bausmių griežtumu, bet ir orientacija į ilgalaikį nuteistųjų izoliavimą. Pavyzdžiui, 55,5 proc. nuteistųjų atlieka ilgesnes nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes, o pagal įkalintųjų skaičių Lietuva – trečioje vietoje Europoje. Proporcingai taikant baudžiamąją atsakomybę, laisvės atėmimo bausmės taikymo atvejų sumažės, o jos trukmė sutrumpės, kartu mažės ir nuteistųjų skaičius, dėl to bus ženkliai sutaupytos valstybės biudžeto lėšos.
Baudžiamosios politikos sistemos pokyčiai buvo plačiai diskutuojami ir derinami su visomis valstybės institucijomis, įskaitant ikiteisminio tyrimo institucijas, prokuratūrą, teismus bei mokslo institucijas. Diskusijų metu buvo rastas bendras sutarimas dėl poreikio reformuoti baudžiamąją politiką bei konkrečių pasiūlymų, kuriems šiandien pritarė ir Seimas.
