Kaip ir kiekvienais metais, minint Pasaulinę Žemės dieną, Anykščių regioninio parko specialistai organizavo inkilų kėlimo šventes. Pirmuosius inkilus kėlėme Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių sodyboje – muziejuje kartu su Andrioniškio ir Griežionėlių kaimo bendruomenėmis.
Atvykus į svečius, visi kalbėjomės apie Anykščių regioninio parko gamtines bei kultūrines vertybes, gražiausius lankomus objektus, apie sudarytas galimybes kiekvienam aktyviai leisti laiką gamtoje, ją pažinti! Bet svarbiausia tema šį kart buvo – pavasarį sugrįžtantys paukščiai. Kabinome inkilus varnėnams, didžiosioms zylėms, bukučiams, paprastosioms raudonuodegėms ir margasparnėms musinukėms. Kalbėjomės kaip teisingai pagaminti inkilą, kad jis būtų saugus, kad jame paukščiai tikrai įsikurtų ir ten galėtų sėkmingai išsiperėti ir užauginti jauniklius. Bet, ne mažiau svarbus darbas yra ir inkilą teisingai iškelti, o vėliau jį ir prižiūrėti.
Inkilus kėlėme ir su Anykščių vaikų lopšelio – darželio ,,Eglutė“ vaikučiais bei auklėtojomis. Šventę pradėjo į svečius ,,atskridę‘‘ gandrai, kurie kartu su vaikais šoko, žaidė žaidimus ir dainavo. Mažieji klausėsi pasakojimų apie paukštelius, kodėl jiems reikia namelių, kokie paukšteliai juose apsigyvena, bandė pamėgdžioti sparnuočius bei jų garsų. Pasimokėme naudotis ir kompasu, kad inkilo landa būtų atsukta į rytus, pietus ar pietryčius – ten, kur paukšteliams būtų šilčiau gyventi.
Džiaugiamės už gerai praleistą laiką kartu, o mūsų visų kartu iškeltuose inkiluose įsikūrę sparnuočiai tegul džiugina muziejaus – sodybos lankytojus ir lopšelio – darželio mažuosius. Jei paukščiai nespės įsikurti ką tik sukaltuose inkiluose, jie tą padarys vėliau. Kelti inkilus niekada nevėlu, o ypač džiugu, kai pro langą galima išvysti medyje tupintį ir švilpaujantį varnėną.
Anykščių regioninio parko lankytojų centro administratorė Vaineta Pilkauskaitė
(nuotraukos iš ARP archyvo)
Šaltinis: Nyksciai
