Įvertinimas
Vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev dalyvauja Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų taryboje, kurioje aptariama ES migracijos bei vizų politika ir bendrijos pastangos teikti tikslinę pagalbą Ukrainai. Taip pat pristatomas metinis Šengeno barometras, kuriame apibendrinta situacija Šengeno erdvėje, svarbiausios problemos, grėsmės ir ateities tendencijos.
Barometras rodo, jog 2022 m. nustatyta 330 000 neteisėtų sienos kirtimų. Tai yra didžiausias skaičius nuo 2016 m. ir net 66 proc. didesnis lyginant su 2021 m. Beveik pusė visų neteisėtai atvykstančių migrantų naudojosi Vakarų Balkanų maršrutu. Tyrimo duomenys rodo, kad per rytinę ES sieną su Baltarusija į ES 2022 m. pateko 1017 neteisėtų migrantų, tačiau pažymima, jog migracijos spaudimas išlieka didelis. Prieglobsčio prašymų skaičius taip pat yra didžiausias nuo 2016 m. ir yra daugiau nei 50 proc. didesnis nei 2021 m.
Pagrindinės grėsmės Šengeno erdvei yra susijusios su prekyba žmonėmis, prekyba narkotikais, prekyba šaunamaisiais ginklais, organizuotas nusikalstamumas ir terorizmas.
Veiksmingam Šengeno erdvės funkcionavimui vis dar kyla daug iššūkių, todėl viceministras pasveikino pirmininkaujančios Švedijos iniciatyvą įvertinti, kaip padaryti ES vizų politiką dar veiksmingesne. V. Dmitrijev teigimu, ES vizų politika turi tapti ne tik migracijos kontrolės įrankiu, bet ir ES užsienio politikos instrumentu, veiksmingu svertu santykiuose su trečiosiomis šalimis.
Pasak viceministro V. Dmitrijev, ES privalo pereiti nuo chaotiško reagavimo į krizes prie strategiškos ir subalansuotos migracijos politikos.
„ES neabejotinai reikalinga esminė migracijos politikos reforma, keičianti bendrijos taikomą praktiką, nes ES teisė jau kuris laikas neatitinka nūdienos realijų. Ji turi būti nukreipta į aiškių ir saugių teisėto atvykimo į ES būdų nustatymą, neteisėtos migracijos prevenciją ir traukos faktoriaus mažinimą. Tuo pačiu, neabejotinu prioritetu išlieka apsaugos užtikrinimas Ukrainos pabėgėliams“, – teigia viceministras V. Dmitrijev.
Viceministro teigimu, ES migracijos politikos efektyvumas labai priklauso nuo to, kaip sprendžiamas jos priežasčių klausimas. V. Dmitrijev pabrėžia, kad neteisėtos migracijos valdymas turėtų prasidėti dar už ES ribų: kilmės ir tranzito šalyse. Tam reikia ieškoti papildomų ES lygmens sprendimų stiprinant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis.
Taryboje aptariamas ir neteisėtų migrantų grąžinimo į kilmės šalis klausimas. Lietuvos patirtis rodo, jog sutelkus pastangas, įmanoma pasiekti apčiuopiamų rezultatų, tuo pačiu sumažinant antrinį judėjimą. Tam reikalingos kompleksinės priemonės, pirmiausia – visų įmanomų paskatų ir svertų tiek trečiųjų šalių, tiek pačių neteisėtų migrantų atžvilgiu. Taip pat būtinos veiksmingesnis grąžinimo procesas, įskaitant grąžinimo sprendimų tarpusavio pripažinimą bei spartesnes procedūras. Ne mažiau svarbi ir strateginė komunikacija, darbas su socialinės medijos platformomis, skleidžiant vieningą ES žinutę trečiosioms šalims ir jų visuomenėms.
Ministrai aptaria ir dėl karo prieš Ukrainą stipriai pasikeitusią ES saugumo aplinką bei naujas grėsmes.
„Geriausia ES saugumo garantija būtų Ukrainos pergalė. Todėl pagrindinis mūsų dėmesys turėtų būti skiriamas pačios Ukrainos įgalinimui. Taip pat labai svarbu suderinti Ukrainos stiprinimo ir vidaus saugumo sistemos tobulinimo siekius su integracijos į ES reikalavimais“, – pabrėžia viceministras V. Dmitrijev.
Ministrai sutaria, jog ES parama Ukrainai turi būti tiksli ir kryptinga – svarbu siekti, kad ji nedubliuotų jau suplanuotų priemonių ir būtų orientuota į svarbiausius prioritetus. Viceministras pažymi, jog paramos įsisavinimas Ukrainai neturėtų tapti dar vienu iššūkiu, kurių šalis turi ir taip daug. Pasak viceministro, ES taip pat turėtų labiau įsitraukti visuose regionuose, kur Rusija siekia stiprinti savo įtaką, ypač savo pačios kaimynystėje – pradedant nuo Moldovos, tačiau dėmesį skiriant ir Vakarų Balkanams, ir Centrinei Azijai.
